Pavasarį pasitinkant Šiaulių krašto parkuose

Tęsiame pokalbį apie Šiaulių kraštovaizdžio grožį su Lietuvos dendrologų draugijos garbės nariu docentu daktaru Laimiu Januškevičiumi. Šį kartą žinomo dendrologo akiratyje – Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų parkai.
– Pradėkime nuo Pakruojo rajono.
– Iš ištirtų 5 Pakruojo rajono parkų (Klovainių, Lašmenpamūšio, Padubysio, Pakruojo ir Žvirblinių) geresnį įspūdį paliko tik mišraus stiliaus Pakruojo dvaro parkas, įkurtas 1850 – 1860 m. Parke vyrauja vietinės medžių rūšys – mažalapė liepa, paprastasis klevas, paprastasis uosis, paprastasis ąžuolas. Iš egzotinių paminėtini pilkieji kėniai, europiniai maumedžiai, paprastieji kaštanai. Parką labai pagyvina šalia tekantis Kruojos upelis su gražia sala, kurioje anksčiau buvo įrengta šokių aikštelė.
Deja, dabar parkas jau praradęs savo buvusį žavesį ir erdvinę struktūrą. Liūdnokai atrodo ir kelia susirūpinimą ir po truputį apleidžiami dvaro rūmai bei kiti dvaro ansamblio pastatai. Tvarkant parką, pirmiausia reikėtų pašalinti visur vešinčias menkavertes atžalas, o sodinant naujus želdinius atkurti buvusią parko erdvinę struktūrą, praturtinti parko augalų asortimentą egzotiniais medžiais bei krūmais. Dažniau reikėtų šienauti vejas, kurios daugiau primena ne parką, bet blogai prižiūrimą pievą ar ganyklą.
Būtina bent minimaliai sutvarkyti Kruojos upelio pakrantę bei salą. Apleisti ir beveik visai netvarkomi ir visi kiti Pakruojo rajono dvarų parkai. Iš retesnių juose išlikusių augalų paminėtini europiniai maumedžiai, kedrinės pušys, totoriniai klevai (Klovainių parkas) bei įspūdingas paprastasis ąžuolas, kurio kamieno skersmuo apie 140 cm (Žvirblinių parkas).
– O Radviliškio rajone...
– Labiausiai nudžiugino Radviliškio rajono parkai. Tai bene gražiausi ir turtingiausi egzotinių medžių ir krūmų Šiaulių krašto parkai. Iš viso čia jų aplankėme 7.
Maloniais reginiais ir paslaptingu žavesiu pasitiko tradiciškai gerai tvarkomas Baisogalos dvaro parkas. Tai mišraus stiliaus parkas, įkurtas XIX a. Už tvenkinio, šalia puikių rūmų, pasitinka reguliaraus išplanavimo parterinė dalis ir periferinėje dalyje esantis peizažinis parkas. Tarybiniais metais (1972 m.) parkas buvo iš dalies rekonstruotas pagal architektės S. Daubarienės ir dendrologo L. Čibiro paruoštą projektą.
Iš introducentų paminėtini sidabriniai klevai, platanalapio klevo raudonlapė forma, paprastojo uosio svyruoklinė forma, plačiažvyniai maumedžiai, didžialapės liepos karpytalapė forma ir kt… Parką puošia 2 tvenkiniai, puošnūs architektūros dvaro ansamblio pastatai.
Deja, liūdina tai, kad pastaruoju metu parkas gerokai apleistas. Daugiau ar mažiau tvarkoma tik parterinė parko dalis, o peizažinis parkas gerokai apleistas: blogai prižiūrima veja, apleisti tvenkiniai, visur gausu menkaverčių atžalų... Nemaloniai nuteikia ir centrinėje dalyje, prie tvenkinio, besiganantys galvijai. Belieka tikėtis, kad parką tvarkančiam Lietuvos gyvulininkystės mokslinių tyrimų institutui ateityje daugiau padės valstybė, vietos valdžia ir parkas vėl atgaus savo buvusį grožį, kaip ir derėtų respublikinės reikšmės gamtos paminklui (šis vardas Baisogalos parkui suteiktas 1986 m.)
– Nepamirškime Burbiškio dvaro.
– Maloniai nustebino Burbiškio dvaro parkas, įkurtas XIX a. dvarininko M. Bažanskio iniciatyva. Parkas mišraus stiliaus, su puikiais, vaizdingais, nedidelėmis salelėmis pasipuošusiais tvenkiniais. Salelėse įrengtos jaukios poilsio aikšteles, į kurias veda grakštūs mediniai ir mūriniai tilteliai bei lieptai. Tiek rūmų, tiek parko teritorijoje gausu skulptūrų. Parke įrengtas ir gerai prižiūrimas gruntinių takų tinklas, atveriantis dvaro lankytojams ir svečiams gražiausius parko kampelius, jaukias ir ramias poilsio vietas. Greta vietinių medžių ir krūmų čia auga tokios egzotinės rūšys kaip paprastasis kaštanas, baltažiedis vikmedis, Menzieso pocūgė, kininė ir berlyninė tuopos, europinis maumedis ir kt...
Džiugina akį ir gerai tvarkomi bei prižiūrimi dvaro rūmai bei kiti išlikę dvaro ansamblio pastatai. Mūsų nuomone, Burbiškio parkas turėtų būti priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paminklų (šiuo metu jis yra vietinės reikšmės).
Ypač pagyrimo žodžių vertas Raudondvario parkas, įkurtas XIX a. šalia nedidelio Daugyvenės upelio (Pakalniškių seniūnija). Nors parkas jau dalinai praradęs savo buvusią erdvinę struktūrą, bet yra pavyzdingai tvarkomas ir prižiūrimas. Tuo rūpinasi Pakalniškių seniūnija ir čia įsikūrusi Šeduvos žemės ūkio mokykla. Yra išlikusi gana graži mažalapių liepų alėja, daug senų, įspūdingų matmenų paprastųjų ąžuolų, liepų, tuopų. Ypač įspūdingai atrodo sena, plačiai išsikerojusi apie 2 m skersmens ir apie 30 m aukščio pilkoji tuopa. Iš kitų egzotinių medžių paminėtini europiniai maumedžiai, berlyninės, juodosios ir kininės tuopos, platanalapiai klevai…
Maloniai nuteikia ir tai, kad yra išsaugoti visi buvusio dvaro ansamblio pastatai. Gražiai į parko aplinką įsipina ir keletas tarybinio laikotarpio pastatų. Puikų foną parkui suteikia šalia esantis didelis, vaizdingas tvenkinys.
– Kas nuvylė?
– Besidžiaugiant jau minėtais peizažiniais rajono parkais, labai nuvylė apsilankymas Beinoravos dvaro sodybos parke. Beinoravos dvarą ir parką XIX a. įsikūrė dvarininkai Malinskai. Tai vienas iš turtingiausių retų egzotinių medžių šalies parkų. Nedideliame 3 ha plote auga apie 50 retų introdukuotų medžių ir krūmų rūšių bei formų. Iš retesnių paminėtinos – sibirinis kėnis, kedrinė pušis, Menzieso pocūgės, vakarinės tujos koloniška ir glaustašakė formos, platanalapio klevo raudonlapė forma, karpotojo beržo karpytalapė forma, baltosios sedulos margalapė forma, taškuotoji gudobelė, mandžiūriniai riešutmedžiai ir daugelis kitų. Tai tiesiog parkas – kolekcija. Deja, ši kolekcija beviltiškai apleista ir, matyt, palikta likimo valiai. Mūsų giliu įsitikinimu, Beinoravos parką, pasitelkus specialistus, būtina kuo skubiau sutvarkyti ir paskelbti respublikinės reikšmės gamtos paminklu (dendrologine kolekcija).
Labai apleisti ir Grinkiškio, Maldžiūnų ir Radvilonių parkai. Minimaliai sutvarkius (pašalinus menkavertes atžalas, sausuolius, sutvarkius tvenkinių pakrantes), šie parkai taptų malonia vietos gyventojų poilsio ir švenčių vieta. Ypač tai pasakytina apie nedidelius, bet vaizdingus Grinkiškio ir Maldžiūnų parkus.
– Šiaulių rajonas...
– Puikiais reginiais ir gražiu išplanavimu džiugina Šiaulių rajono parkai. Jų aplankėme šešis: Kuršėnų, Kurtuvėnų, Paežerių, Ringuvėnų, Šiaulių miesto ir Varputėnų.
Malonų įspūdį paliko nedidelis, vos 2 ha ploto, Kuršėnų parkas, prisiglaudęs prie Ventos upės. Čia vyrauja vietiniai medžiai ir krūmai. Iš egzotinių augalų auga didžialapės liepos, paprastieji bukai, balzaminiai kėniai, švediniai šermukšniai, sibiriniai ir europiniai maumedžiai. Parko centrinėje dalyje yra jauki erdvė miestelio šventėms ir kultūriniams renginiams. Išlikę mediniai dvaro rūmai. Parko tvarkymu ir priežiūra rūpinasi Kuršėnų savivaldybė.
Ne ką didesnį mišraus stiliaus Kurtuvėnų parką XIX a. įkūrė dvarininkas J. Nagurskis. Jame taip pat vyrauja vietiniai medžiai. Parko puošmena – seni galingi uosiai, liepos, ąžuolai ir netgi beržai. Iš introducentų čia galima pamatyti sibirinius maumedžius, paprastuosius kaštanus, vakarines tujas, kinines tuopas. Parko priežiūra rūpinasi čia įsikūrusi Kurtuvėnų regioninio parko administracija. Ateityje prižiūrint ir tvarkant parko želdinius reikėtų atkurti daugiau ar mažiau suardytą buvusią parko erdvinę struktūrą, gerokai praturtinti egzotinių medžių ir krūmų asortimentą.
Jaukumu ir puikiais gamtovaizdžiais džiugina nedidelis (1,5 ha) Paežerių parkas (Raudėnų seniūnija, Paežerių kaimas). Nuo rūmų čia atsiveria puikūs reginiai į ežerą bei gretimas apylinkes. 1981 m. dvaro rūmai ir parkas buvo perduoti Pavenčių cukraus fabrikui. Dvaro rūmai buvo gana gražiai restauruoti ir naudojami reprezentaciniams renginiams bei svečių priėmimui. Parkas neturi ryškesnės erdvinės struktūros, nėra išlikusių takų, bet gana jaukus. Ypatingą žavesį parkui suteikia šalia esantis ežeras, ant kurio kranto išsibarstę gana daug (apie 35) europinių maumedžių, didžialapių ir europinių liepų, paprastųjų kaštanų... Belieka tik apgailestauti, kad šiuo metu Paežerių parkas labai apleistas į beveik visai netvarkomas.
Šalia Kuršėnų esantis nedidelis, vos 1 ha ploto, Ringuvėnų parkas ilgą laiką buvo apleistas. Pastaraisiais metais pašalinus čia augančius menkaverčius krūmynus bei sausuolius parkas visiškai prarado savo erdvinę struktūrą ir turėtų būti formuojamas naujai.
Gana maloniai nuteikia nedidelis (4,7 ha) reguliaraus išplanavimo Šiaulių miesto parkas. XIX a. Šiaulių dvarą valdė Zubovai. Jie čia pastatė rūmus ir įkūrė nedidelį reguliaraus išplanavimo parką. Buvusiuose dvaro rūmuose šiuo metu įsikūręs Šiaulių pedagoginio universiteto Menų fakultetas. Parką puošia galingi, dvaro laikus menantys klevai, ąžuolai, uosiai. Iš introducentų paminėtini europinis maumedis, platanalapiai ir totoriniai klevai, raudonžiedis kaštanas. Parke įrengta gana patogi tranzitinė takų sistema. Šiuo metu parkas gana gerai prižiūrimas, bet pastebimai apleista teritorija šalia rūmų.
Varputėnų parkas (4 ha) mišraus stiliaus su vyraujančiais peizažinio stiliaus elementais. Jis buvo įkurtas XIX a. antroje pusėje dvarininko M. Burbos. Parką puošė tvenkiniai su nedidelėmis salelėmis, tilteliais bei apžvalgos aikštelėmis, buvo įrengta patogi takų sistema.
Gaila, bet parkas iki šių laikų neišsaugojo savo buvusio grožio: užžėlę tvenkinių pakrantės, neišliko takai, prarasta parko erdvinė struktūra. Iš ankstesnių egzotinių augalų išliko europiniai maumedžiai ir paprastosios alyvos bei darželiniai jazminai. Buvusiuose dvaro rūmuose įsikūrusi Varputėnų mokykla.

Baisogalos dvaro parkas.

Burbiškio dvaro parkas.