Šarūnas Mačiulis apie kelionę per Ameriką

Vyresnės kartos atstovai puikiai atsimena koncertus Vingio parke ar Sporto rūmuose, kuriuose, be kitų grupių, pasirodydavo ir „Poliarizuoti stiklai“. Dainą – „Medžiai be lapų“, arba bent jau jos priedainį, tikrai moka daugelis šalies gyventojų. Nors šiandien, kai grupė „Poliarizuoti stiklai“ išgyvena „antrą jaunystę“, tikėtina, „Medžiai be lapų“ per koncertus dainuoja ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jaunimas.

Kurį laiką tylėję, pastaruoju metu „Poliarizuoti stiklai“ koncertuoja daug ir dažnai. Grupė tapo tokia paklausi, kad jos pasirodymų laukė ir užjūryje gyvenantys mūsų tautiečiai, tad neseniai Šarūnas Mačiulis surengė turnė po JAV. Įspūdžiais iš šios kelionės šiandien jis maloniai dalinasi su Prim.lt skaitytojais.

1.   Kelionė po JAV – kiek ji truko?

Kelionė truko 25 dienas, kurios pralėkė amerikietiško gyvenimo tempu, lyg NASCAR automobilių lenktynėse, bet buvo be galo turiningos ir kupinos neišdildomų įspūdžių.

2.    Kiek miestų, valstijų aplankėte?

Kirstos 11 valstijų sienos: Niujorkas, Iljinojus, Mičiganas, Indiana, Ohajo, Florida, Koloradas, Ajova, Merilendas, Virdžinija, Kolumbijos federalinė apygarda. Vienaip ar kitaip pabuvota 15 miestų: Niujorkas, Čikaga, Detroitas, Toledas, Klyvlandas, Tampa, St. Peterburgas (FL), Denveris, Kolorado Springsas, Evansas, Gylėjus, Estesas, Baltimorė, Dalesas, Vašingtonas ir, atrodo, viskas.

3.    Koks buvo kelionės tikslas?

Pagrindinis kelionės tikslas buvo aplankyti JAV didžiausias lietuvių bendruomenes ir sudalyvauti labdaros koncertuose renkant lėšas lietuvių skautų vasaros stovyklai prie Didžiųjų ežerų. Bet kaip sakoma: apetitas kyla bevalgant, taip ir mano atveju, sužinojus kokia „žuvelė“ atplaukia į Amerikos vandenis, pasipylė pakvietimai ir vietoje planuotų 3 koncertų, viskas išsipūtė iki 7 koncertų gigantiško turo po visą Rytų ir Vidurio Ameriką. Dabar norisi tik atsiprašyti Vakarų pakrantės lietuvių, kad tiesiog fiziškai buvo neįmanoma užsukti ir į Kaliforniją.

4.    Kas pakvietė?

Mane pakvietė Čikagoje trečią dešimtmetį reziduojantis Arūnas Augustaitis, vienos stambiausių Šiaurės Amerikos lietuviškų pramogų organizavimo kompanijos „Baltic Entertainment“ įkūrėjas ir ilgametis vadovas. O didžiausias talkininkas ir tarpininkas derybose buvo, kuo prieš kelis metus net sunku būtų patikėti: „Facebook‘as“!

5.    Kelintą kartą lankėtės JAV?

Amerikoje buvau pirmą kartą gyvenime, todėl viskas buvo nauja, nematyta, nepatirta. Sunkiai įsivaizdavau netgi ko galiu tikėtis ir kokios laukia elementariausios buitinės problemėlės. Bet kai nieko per daug nesitiki ir gauni visko tiek daug, tai yra tiesiog puiku.

6.    Kuo keliavote po šalį?

Kelionės metu ore išbūta 38 valandos 43 minutės, panaudoti 11 lėktuvų - Aerobus 330-300 ir 320, Boeing 737, 747, 757-700 ir 757-800, McDonnell Douglas MD 80, Embraer 190 ir 170. Vienas Megabus'as - Van Hool TD925 kelionėje iš Čikagos į Klyvlendą, kuri truko non-stop 7 valandas ir 40 minučių....

7.   Kuo skiriasi keliai ir vairuotojai JAV ir pas mus?

Keliai Amerikoje irgi labai geri. Išplatinti kiek tik įmanoma iki 4 (mačiau ir 6) juostų su visomis apsauginėmis tvorelėmis ir gelžbetoniniais paaukštintais bortais. Dažnai matydavau ir apsaugines tvoras nuo triukšmo, bet dėl to nukentėdavau kaip turistas, kuris vietoj namų, matydavau tik šias konstrukcijas. Amerikiečiai tiesiog privalo turėti savo mašinas, nes visuomeninis transportas netenka prasmės kai pamatai kokie atstumai įveikiami kasdien elementariausiems dalykams padaryti: darbas, parduotuvė, pramogos ar kaimynų lankymas susiveda į mašinos varinėjimą pirmyn atgal neretai keliasdešimt ar net šimtus mylių (1 mi, angl. mile) yra 1,609344 km (kilometro)). Visi pagrinde važinėja benzininiais apie 3 litrų darbinio tūrio visureigiais – „trakais“. Visa laimė, kad benzinas labai pigus. Priklausomai nuo valstijos ir nuolaidų kortelių (jų Amerikoje pasirodo irgi yra) kaina svyruoja nuo 3,20-3,99 USD už galoną. Galonas – tūrio matavimo vienetas, apytiksliai atitinkantis 4 litrus. Daugiausia naudojamas matuoti skysčiams, rečiau – tvirtoms medžiagoms. Galonas tradiciškai naudojamas šalyse, kur paplitusi angliškoji matavimo sistema – JAV, Anglijoje, Australijoje ir kt. Pradžioje galono atžyma buvo 4 svarai kviečių. 1/8 galono = 1 pinta. Paprastasis mažasis galonas, naftai ir vynui matuoti 3,785411784 l litro. Taigi vienas litras kainuoja 0,85 – 1,05 USD arba atitinkamai  2,12 – 2,66 Lt.

Dyzelinius mačiau retokai. Daugumoje traktoriai. Vairuotojai be galo malonūs ir pėstieji gali daryti gatvėje ką tik nori. Įdomus pastebėjimas apie vairavimo ypatumus. Jeigu ne piko metu („traffick“) sulėtėja eismas ir atsiranda spūstis, tai gali reikšti, kad tiesiog kažkur priekyje stovi policijos mašina ar kelkraštyje sustojo mašina ir kiekvienas jaučia pareigą pristabdyti ir asmeniškai pasižiūrėti kame reikalas, kodėl stovi mašina. Po to staigiai spaudžiamas „gazas-dugnas“ ir spūsties kaip nebūta. Tik porą kartų mačiau rimtų avarijų su pasekmėmis.

Visuomeninis transportas kaip jau minėjau turi prasmę didesniuose miestuose. Čikagoje yra metro, bet tai tiesiog traukinukas, kuris tik keliose vietose paneria po žeme, o šiaip linksmai varinėja specialiu išskirtu „siauruku“ geležinkeliuku su keleivių įlaipinimo platformomis. Yra ir pastovių autobusų maršrutų. Troleibusų nėra. Jie nepažįsta tokios transporto priemonės. Čikagoje gyvenanti teta irgi nesiryžta lįsti į kamščius, taigi sėkmingai operuoja šiomis transporto priemonėmis. Jeigu kas nors ypatingai skubaus – yra taksi (geltoni kaip ir pas mus) ir jų iš tiesų labai labai daug.

8.   Žmonės su kuriais ten keliavote? Su kuriais susitikote?

Labai norėčiau padėkoti visiems žmonėms su kuriais teko didžiulė laimė bendrauti ir susitikti. Tik jų dėka buvau pamaitintas, aprūpintas nakvyne ir suorganizuota kultūrinė programa. Paminėsiu juos visus, nenorėdamas nieko išskirti ar nuskriausti, susitikimo eilės tvarka.

Čikaga. Arūnas Augustaitis – kelionės iniciatorius ir pagrindinis koordinatorius, tik jo begalinio atsidavimo savo darbui dėka įvyko ši kelionė ir trys koncertai Čikagoje. Visą laiką nuostabiai talkino žmona Sigita ir visi trys vaikai.

Klyvlendas. Eugenijus Dicevičius – bardas, dainų autorius ir atlikėjas, sekmadieninės lietuviškos radijo stoties Klivlende vedėjas, renginių organizatorius, lietuviškos mokyklėlės choro vadovas. Tai buvo pirmasis koncertinis sustojimas Amerikoje, kuris davė gerą emocinį foną visai tolimesnei kelionei. Jo žmona Jurga ir dukrytės Emilė ir Dainutė apgaubė mane malonia namų šiluma ir pridėjo lauktuvių mano mažajai dukterėčiai.

Florida. St.Peterburgas. Ramutė, jos vyras Algis ir „kvartirantas“ Tomas panardino mane į Floridos kurortinio regiono džiaugsmus. Beje, kaip paaiškėjo, su Raminta kartu mokėmės Pedagoginiame institute panašiu metu (aš baigiau metais anksčiau) Atsisveikinant su Florida Donata Koveriene aprodė įžymųjį Salvadoro Dali muziejų.

Baltimorė. Vytautas Pakalniškis. Čia buvo gana netikėtas, bet ypatingai smagus ir išradingai surengtas „Virto kaime ąžuolai“ koncertas-vakaronė su tautiniais žaidimai, šokiais, valgiais ir gėrimais. Manau nieko netrūko, gal nebet gulbių pieno. Labai puikūs entuziastai, kurie labai padėjo organizatoriui brolis ir sesuo - Giedrius ir Daiva su tautine kulinare mama, nenuilstantis fotografas Audrys ir Alina, „kolūkio pirmininkas“ Arūnas su „melžėja“ Nomeda (su kuria irgi pasirodo kartu mokėmės), akordeonistas Arvydas Aputis su kuriuo sutikome svečius „sukdami ratelį“, o po to aprodė man ir Lietuvių namų muziejų.

Denveris. Romas Zableckas ir Daiva. Vienintelis žmogus, kurį pažinojau šioje kelionėje iš anksčiau. Su juo kartu dalyvavome prieš 5 metus pas Virgį Stakėną :Akacijš alėjoje“ 2009 metais liepos 5 dieną Kulautuvoje. Koloradas Amerikoje garsėja gražiausiais kalnais, tai patys suprantate, kad nepamatyto jų aš tiesiog negalėjau. Daiva ir Romas negailėdami sao asmeninio laiko ir sveikatos pavežiojo mene po pačias gražiausias Kolorado vietas. Ačiū Dievui, kad oras pasitaikė tiesiog pasakiškas tokioms kelionėms. Daiva palepino savo kulinariniais sugebėjimais ir pridėjo prieskonių kelionei į Lietuvą, kad prisiminčiau ilgam amerikietiško maisto skonį. Be to jos padedamas dar galutinai užpildžiau lauktuvių sąrašą, o su Romu jo studijoje įrašėme naujausią bliuzą, kuris tikiuosi artimiausiu metu sudrebins lietuviškų radijo stočių eterį.

9.   Kiek buvo surengta koncertų ir kur?

Septyni koncertai. Klivlende, St.Peterburge, Baltimorėje, Denveryje ir trys Čikagoje.

10.  Kaip priėmė publika?

Publika priėmė nuostabiai. Nors daugelis, iš seniau atvykusių, sunkiai įsivaizdavo kas čia per „Šaras“ ir ko iš jo tikėtis, tačiau buvo vienas nenuginčijamas auksinis raktelis – „Medžiai be lapų“, kuris atverdavo kelią į visų širdis. Trumpai tariant, buvo gera kaip ir Lietuvoje, tik visur buvo tas toks mažytis „nostalgijos“ elementas. Vis kildavo noras lyginti su Europoje gyvenančiais tautiečiais ir įspūdis buvo, jog čia kažkaip labiau pasiilgę lietuviškų dainų ir tiesiog elementaraus žmogiško bendravimo..

11.  Gal yra panašių planų dėl Pietų Amerikos? Australijos?

Kaip „pirštu į akį“! Koncertuojant teko sutikti daug atvykusių tautiečių ir iš tų kraštų, kurie guodėsi, kad pas juos iš vis retokai kas beužsuka iš Lietuvos muzikantų. Dabar derinamos datos ir galimo koncertinio turo Argentina – Australija detalės. Bet pradžiai dar norėtųsi atsigauti nuo amerikietiškų įspūdžių.

12.  Ryškiausias prisiminimas ar linksmiausias nuotykis?

Vienas atsitikimas, kuris galėjo pakeisti visą nerūpestingą kelionės eiga įstrigo ypatingai. Nors esu pakankamai atsargus ir pedantiškas dalykuose kas liečia dokumentus, bet šis įvykis dar kartą privertė mane peržiūrėti visą elgesio strategiją. Vykstant iš Baltimorės į Denverį, įsidėjau pasą ir bilietą į tokią specialią kelioninę piniginę, kurią padovanojo pusseserė iš Mažeikių, užsiimanti turizmo verslu. Visos kelionės metu buvo labai patogu ja naudotis, bet atsitiko taip. Kad ji ėmė ir... iškrito Baltimorės aerouosto išskridimo salėje. Net nepastebėjau ir nepajutau. Gal, kad buvau įsikišęs į išorinę kišenę ar nedamiegojęs (po koncerto snūstelėjau tik 2 valandas ir lėkiau tiesiai) ir nelabai buvau dėmesingas. Vienu žodžiu stoviu prie lauko durų, skambinu Vytui, kad paieškotų gal namie... Prieina apsauginis ir klausia: „Are you OK?“ Atsakau: „No. Have a big problem...“, bet pamatau jo rankose mano pasą ir mėlyną kelioninę piniginę su pasu... Padėkojau už išgelbėtą mano „all my life“... O toliau viskas vyko pagal įprastą planą. Net sunku įsivaizduoti kas ir kaip ten būtų, jeigu nebūtų tos sąžiningos juodaodės, kuri rado ant grindų nukritusią mėlyną piniginę ir supratusią, kad tai bilietai, pasas ir atidavusiai oro uosto apsaugai. O po su ja po kelių minučių stovėjome prie apsaugos, tikrinusios rankinį bagažą ir kišenes... Saugokite kelionės dokumentus kaip akies vyzdį!

P.S. Asmens tapatybės kortelė ir pinigai buvo kitoje piniginėje. Taip, kad dar pakovočiau jeigu kas.

Nuotraukos Šarūno Mačiulio ir Ko.

Kalbėjosi V. Misevičius

Prim.lt