|
|
|
Vandens šventėje prie Rėkyvos ežero – dėmesys vaikams
|
Prie Rėkyvos ežero šešioliktąjį kartą vykusioje Vandens šventėje netrūko geros nuotaikos ir vaikiško klegesio. Tiek maži, tiek dideli smagiai leido laiką: šoko, trypė, dainavo. Liūdėti nebuvo ko, nes programa atitiko kiekvieno poreikius.
Laivų paradas – šventė akims
Romantikus labiausiai sužavėjo laivų paradas. Pro šalį praplaukiantys laivai, jachtos, burlentės, jėgos aitvarai, vėjaračiai nuteikė pakiliai. Merginos prisiminė istorijas apie žavius piratus, vaikinai – apie kažkada puoselėtą norą tapti kapitonais, o vaikai tryško nekantrumu daugiau sužinoti apie vandens sportą.
Neabejotinai šis jų noras buvo patenkintas, nes šventė davė startą tarptautinei Rėkyvos regatai O. Truchano taurei laimėti. Visą savaitgalį gyventojai galėjo stebėti vykusias varžybas ir apie jas plačiau papasakoti savo vaikams.
Po įspūdingo laivų parado grupė „Trys draugai“ linksmino mažuosius šventės dalyvius. Vaikai klausėsi muzikinių istorijų apie Begemotą, Pingviną, Ežiukus, kitus jų draugus. Mažieji buvo labai aktyvūs, degė nekantrumu užlipti ant scenos, pademonstruoti savo sugebėjimus ir gauti prizus. Labiausiai jų veideliai švytėjo, kai iš scenos galėjo nusilenkti žiūrovams ir pamojuoti savo tėveliams.
Pramogos vaikams – dėmesio centre
Šventės organizatorė Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vadovė Olga Osetrova sakė, kad šventės pagrindinis tikslas – ypatingą dėmesį skirti vaikams. Siekta, jog tėveliai su savo atžalomis galėtų kartu pašokti, padainuoti ir smagiai bei linksmai praleisti laiką.
„Smagu, kai Rėkyvoje vyksta tokios šventės, ypač vasarą, kai visi atostogauja. Būdami čia žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, pabūna kartu su visa šeima“, – akcentavo O. Osetrova.
Taip pat ji priminė, kad vandens šventės organizuojamos dėl siekio atgaivinti senąsias tradicijas: „Nuo 1976 metų prie Rėkyvos ežero vykdavo labai didelės šventės kartu su aviacijos pasirodymais. Tais laikais padarytos nuotraukos man primena, kad šią tradiciją reikia puoselėti, juk taip smagu, kai švenčiame visi kartu“, – kalbėjo ji.
Liaudies muzika – neatsiejama šventės dalis
Suaugusiųjų širdį virpino Šveicarijos kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Varopena“ ir Šiaulių etnokultūros draugijos ansamblio „Turava“ koncertas. Jų atliekama muzika susirinkusiems priminė, kaip svarbu puoselėti senąsias šalies tradicijas, skatinti lietuviškumą.
Šveicarijos kultūros centro meno vadovė Dalia Toločkienė pasakojo, kad dažniausiai jų atliekamos muzikos klausosi suaugusieji. Tačiau stengiamasi liaudiškomis dainomis ir šokiais sudominti jaunimą.
Anot jos, jaunuolius kartais tereikia pastūmėti ir nuo pat mažų dienų skatinti tautiškumą, patriotiškumą, tradicijų puoselėjimą. Tuomet žmonės pradeda didžiuotis savo šaknimis ir labiau vertinti tai, ką turi.
Šiaulių etnokultūros draugijos ansamblio „Turava“ vadovas Mykolas Žalneravičius pritarė išsakytai minčiai, kad jaunuolius sudominti lietuvių liaudies muzika tampa vis sunkiau. Tačiau akcentavo, kad būtent tokios šventės visiems primena, jog esame išskirtiniai ir unikalūs.
Juk nedaugelis šalių gali pasigirti tautinių rūbų įvairove. Žemaičiai, aukštaičiai, dzūkai – visi turime savo unikalius tautinius rūbus, kuriuos vilkint visiems aišku, kad mes lietuviai. Vadovo nuomone, lietuvių liaudies muzika niekada neišnyks ir ji visuomet bus gyva mūsų širdyje.
Renginį vainikavo „Esmeraldos“ dainos
Vis dėlto mėgstantys trankesnę muziką neliko nuvilti. Susirinkusius linksmino Šiaulių universiteto jaunimo grupė „Liūts, mergiala ė dvė žovis“ „Esmeraldos“ ir kitų populiarių dainų atlikėjo Algimanto Butnoriaus ir vokalisto bei gitaristo Evaldo Daujoto koncertas.
