|
|
|
|
Artėja rugsėjo 1-oji. Kuo turėtų pasirūpinti tėveliai
|
Artėjanti rugsėjo 1-oji ne tik primena apie rudenį, bet ir skatina tėvelius pradėti ruošti vaikus mokyklai. Reikia ne tik sąsiuvinius ir pieštukus supirkti, bet ir pagalvoti apie pasikeisiantį vaiko dienos režimą, apsilankymą pas gydytojus ir patogią kuprinę. Todėl kalbamės su Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistėmis, kurios pataria, ką ir kaip reikėtų daryti.
Sveikatos apžiūra ir dienos režimas
ŠVSB Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Renata Jarašiūnienė sako, jog svarbiausia atkreipti dėmesį į vaiko dienotvarkę, režimą, nes vaikai vasaros metu poilsiauja.
„Paprastai tėvai nebekreipia dėmesio arba mažiau kreipia dėmesį, kada vaikai nueina miegoti, jie ilgiau gali pamiegoti rytais ir todėl nėra kontroliuojamas jų miego laikas, kas yra labai aktualu ruošiant vaiką į mokyklą. Bent jau paskutines dvi rugpjūčio savaites reikėtų stengtis, kad vaikas nueitų laiku miegoti ir panašiai keltųsi, kaip kad būtų keliamasi į mokyklą. Visa tai reikalinga tam, kad atsirastų geras miegas ir geras poilsio režimas, kad nebūtų šoko organizmui, kai vaikas pradės lankyti mokyklą“, – aiškina specialistė.
Reikėtų nepamiršti, kad verta skatinti ir aktyvų laisvalaikį, po truputėlį pradėti vaiką ugdyti – tėveliai su vaikais gali kartu paskaityti knygas arba tėvai gali užduoti kokias nors užduotis vaikams. Taip vaikas psichologiškai pasiruoš mokyklai ir nepatirs streso pradėjęs eiti į ją.
Vienas svarbiausių dalykų – profilaktinis sveikatos patikrinimas, kuris turi labai didelę reikšmę, jeigu tėveliai į tai žiūri atsakingai. Nevertėtų tikėti mitu, kad ši sveikatos apžiūra – tai tik formalumas dėl reikalingos pažymos. R. Jarašiūnienė sako, kad nereikėtų laukti paskutinių dienų – atkreipkite dėmesį į tai, kad daugelis poliklinikos specialistų vasarą atostogauja. Taigi idealiausias laikotarpis atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą – mokslo metų pabaiga.
„Pažyma, kurią išrašo gydytojas, galioja vienerius kalendorinius metus. Nereikia galvoti, kad būtina šią pažymą gauti prieš naujus mokslo metus – iki rugsėjo 15-osios, kaip yra numatyta higienos normoje ir ko mes prašome mokykloje“, – sako R. Jarašiūnienė.
Taigi patartina į gydytoją kreiptis mokslo metų pabaigoje, ypač jeigu vaikas turi tam tikrų sveikatos problemų, dėl kurių reikės konsultuotis su papildomais specialistais, pavyzdžiui, dėl regos, endokrininės sistemos sutrikimų.
Pasak ŠVSB specialistės, ši pažyma tikrai nėra tik formalumas – ji reikalinga tam, kad ugdymo proceso metu vaikui, turinčiam tam tikrų sveikatos sutrikimų, nebūtų pakenkta. Pavyzdžiui, regos ar laikysenos sutrikimai gali būti koreguojami ugdymo proceso metu, labai aktualus klausimas – vaiko dalyvavimas kūno kultūros pamokose.
Žinoma, einant profilaktiškai patikrinti vaiko sveikatos rugsėjo pirmosiomis savaitėmis, teks laukti milžiniškose eilėse. Tėveliai puikiai žino ir įsivaizduoja, kokia apgultis yra tokiu metu, tai kaip reikia suspėti gydytojui patikrinti tiek vaikų, kiek mokosi mūsų bendrojo ugdymo įstaigose, pradedant lopšeliais-darželiais, baigiant bendrojo ugdymo mokyklomis. Pasak R. Jarašiūnienės, tokia apgultis sudaro tokias sąlygas, kad šis darbas atliekamas greituoju būdu ir tiesiog gali būti taip, kad kai kurie tėveliai, kurie į tai atsakingiau žiūri, lieka nepatenkinti gydytojų darbu – skiriama mažiau laiko apžiūrai ir pan.
Pagrindiniai geros sveikatos faktoriai
Šių vizitų metu daktarai tikrina regą, pasveria, pamatuoja ūgį, kraujo spaudimą, atkreipia dėmesį, jeigu yra, į tam tikrus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, endokrininės sistemos, medžiagų apykaitos, didėjančio svorio. Tuomet galima atlikti papildomus tyrimus, nueiti pas kitus specialistus.
„Taip pat dabar aktualu, kad būtų patikrinta dantų būklė. Dantų būklę įvertina ne šeimos gydytojas – reikia kreiptis į odontologijos poliklinikas ar įstaigas, į savo odontologus, tada įvertinama dantų būklė, kokia ji yra. Tai nėra susiję su dantų taisymu ar dantų gydymu – apžiūrima, kiek yra plombuotų dantukų, kiek ištrauktų, ar jie yra pieniniai, ar jie jau yra nuolatiniai – tiesiog įvertinama dantų būklė“, – aiškina R. Jarašiūnienė.
Specialistė išskiria keletą pagrindinių vaiko sveikatos faktorių – tai sveika mityba, fizinis aktyvumas, dienos režimas ir, aišku, psichologinė – gera nuotaika.
„Dėl per mažo fizinio aktyvumo gali atsirasti širdies kraujagyslių sutrikimų. Reikėtų stebėti ir vaiko laikyseną, ar jis gerai mato“, – sako R. Jarašiūnienė.
Pagrindiniai sveikos mitybos principai – tai subalansuota mityba, kad visko būtų su saiku. Geriausia orientuotis ir laikytis sveikos mitybos piramidės principų. Ne paslaptis, kad reikia valgyti grūdinius produktus, turi būti suvartojamas atitinkamas kiekis daržovių ir vaisių, reikėtų mažiau valgyti saldumynų – jų galima valgyti, bet rekomenduojama mažiau ir rečiau.
Mokyklinė kuprinė ir rašomasis stalas
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė vaikų ir jaunimo klausimais Diana Šiurkienė pasakoja, kaip reikėtų išrinkti tinkamą mokyklinę kuprinę. Labiausiai ji pabrėžia kurpinės svorį – ji negali būti per sunki. Tuščia pradinuko mokyklinė kuprinė turėtų sverti iki 700 g, o vyresnėlių – iki 1 kg. „Tačiau ortopedai sako, kad geriau šiek tiek sunkesnė ir ortopediškai tinkanti kuprinė negu išvis netinkama – bet koks krepšys. Daugelio gydytojų nuomone, visas vaiko nešulys turi būti ne didesnis kaip 10 proc. jo kūno svorio, nes jeigu jis nešios sunkesnę kuprinę, iki 15 proc. savo kūno svorio kasdien, tai gali tapti nugaros skausmų, rankų tirpimų, įvairių kitokių sveikatos sutrikimų priežastimi“, – teigia D. Šiurkienė.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į kuprinės diržus – jie turi būti platūs, patogiausi 3,5 – 4 cm pločio. Pravartu, kad diržai būtų reguliuojami, pavyzdžiui, žiemą vaikas yra daugiau apsirengęs, tai galbūt diržus reikia daugiau atlaisvinti, o vasarą vaikas dėvi lengvesnius rūbus – tada geriausia diržus sutrumpinti.
Svarbus akcentas – tai pakietinta kuprinės nugarėlė. Geriausia, kai kuprinė turi vidinį karkasą, išlaiko savo formą, nesubliūkšta kaip maišas. Tuomet sudėtų knygų kampeliai nespaus nugaros, taip pat ilgiau nesusilamdys knygos minkštais virželiais, sąsiuviniai.
Didžiulę reikšmę turi kuprinės dydis – ŠVSB specialistė D. Šiurkienė nerekomenduoja tėveliams pirkti kuprinės išaugimui.
„Kuprinės viršus neturi būti aukščiau vaiko pečių linijos, o apačia – žemiau juosmens. Jeigu vaikas neš sunkią didelę kuprinę, bus sunku išlaikyti pusiausvyrą, didelis krūvis teks juosmens sričiai arba vaikas pritrauks smakrą prie krūtinės, kad nesibrūžintų pakaušis į kuprinės viršų“, – sako D. Šiurkienė.
Labai patogu turėti kuprinėje kelis vidinius skyrius – tada galima tolygiai paskirstyti nešamus daiktus. Tėveliai turėtų pamokyti vaikus teisingai susidėti daiktus, kad sunkesnės knygos ir sąsiuviniai atsidurtų šalia nugaros, pirmame skyrelyje. Tokia pagalba ir priežiūra reikalinga ir dėl to, kad dažnai vaikai mėgsta neštis į mokyklą ir nereikalingų daiktų, įvairių žaislų. Tai sudaro papildomą svorį, kuris gali sukelti sveikatos problemų.
Perkant mokyklinę kuprinę vertėtų atkreipti dėmesį į audinį – kuprinė turėtų būti pagaminta iš tampraus sintetinio audinio, kuris lengvai išsiplauna. Aišku, reikia nepamiršti atšvaitų, kad vaikas būtų saugus kelyje.
„Dabar populiarėja kuprinės su ratukais – tai nebloga išeitis, tačiau reikia įvertinti faktą, kiek mokykloje bus laiptų, nes kuprinę vis vien reikės neštis. Kyla problemų ir žiemos metu, sunku neštis papildomus daiktus“, – sako D. Šiurkienė.
2013 – 2014 m. ŠVSB Visuomenės sveikatos stebėsenos ir programų skyrius atliko tyrimą – svėrė 3 – 4 ir 5 – 6 klasių vaikų kuprines. Iš viso patikrintos 3495 mokinių kuprinės, o gauti rezultatai parodė, jog sunkiausias kuprines nešioja trečiokai. Taip pat buvo žiūrima, ar kuprinės su vienu ar dviem diržais, ar su rankena, kaip vaikai jas nešioja – ant vieno peties, ar ant abiejų.
2013 m. nustatyta, kad 6,2 proc. trečiokių kuprinės svėrė daugiau negu 15 proc. jų kūno svorio, o 2014 m. – 7,3 proc.
D. Šiurkienė taip pat duoda kelis pagrindinius patarimus, kaip išrinkti tinkamą rašomąjį stalą. Pirmiausia stalas turėtų atitikti vaiko ūgį – geriausia, kad stalas būtų reguliuojamas, nes vaikas nuolat auga.
„Mokykliniai stalai yra sužymėti tam tikromis spalvomis, mokytojai pasižiūri pagal vaiko ūgį, į kurį suolą sodinti, o namie galbūt tėveliai turėtų labiau kontroliuoti, kad vaikas nesėdėtų susikūprinęs arba kad jam kojos netabaluotų po stalu. Svarbu pasirūpinti ir tinkamu atstumu tarp kompiuterio monitoriaus ir vaiko veido, alkūnės turi būti padėtos ant stalo“, – teigia D. Šiurkienė.