|
|
|
|
Gebėjimas sutarti
|
Visi mes norime santarvės ir harmonijos bendravime. Gebėjimas sutarti, gerai sugyventi ne tik patrauklus, bet ir visapusiškai naudingas bruožas, nes garantuoja dvasinę ramybę, psichologinę pusiausvyrą, sveikatą ir gerus santykius su žmonėmis.
Ar tai įmanoma? Juk yra posakis: “Visiems geras nebūsi..” Tačiau mokėti sutarti nereiškia nuolat stengtis visiems įtikti ar patikti – tai pirmiausiai taiki gyvenimo pozicija. Taikus žmogus nekelia konfliktų, o pasitaikančias konfliktines situacijas siekia išspręsti geriausiu būdu.
Mūsų gyvenime dabar labai daug egocentrizmo, išskaičiavimo, abejingumo, konkurencijos, šalia kurių sunku net įsivaizduoti geranorišką nusiteikimą: žmonės manipuliuoja, siekia valdyti, naudojasi, varžosi.
Be to, žmonės linkę teisinti savo elgesį, išaukštinti savo poelgių motyvus, laikyti savo nuomonę neginčijama. Jei ir sudalyvauja kitų žmonių gyvenime – tai dažniausiai iš smalsumo ir noro pamokyti, dalinti patarimus, pakreipti savaip, pasijusti reikšmingu.
Todėl jei norime išmokti sutarti su žmonėmis, pirmiausiai turime atsisakyti egoizmo. Tam praverčia sena kaip pasaulis tiesa: elkis su kitais taip, kaip norėtum kad su tavimi būtų elgiamasi.
Kitaip tariant – turi būti ne taip, “kaip aš noriu”, bet – gerai, ir gerai visiems. Gebėjimas sutarti – taiki gyvenimo pozicija – palaikoma trimis pamatinėmis savybėmis: dėmesingumu, geranoriškumu ir lankstumu.
Trumpai peržvelkime kiekvieną iš jų.
Dėmesingumas. Labai svarbi savybė: be dėmesio kitam žmogui negali būti pilnaverčio bendravimo. Žmonės visada jaučia, jei bendraujama paviršutiniškai arba formaliai – toks bendravimas atstumia, gimdo susvetimėjimą.
Paskaičiuota, kad didesnę savo aktyvaus laiko dalį mes skiriame įvairiam bendravimui, o maždaug pusę to laiko – klausomės savo pašnekovų. Tačiau.. išnaudojame tik 25% savo gebėjimo klausytis, t.y., negirdime arba klausomės paviršutiniškai – esame nedėmesingi pašnekovui.
Geranoriškumas. Sąmoningas siekis elgtis taikiai, besąlygiškai, nuoširdžiai. Nemanipuliuoti savanaudiškais tikslais, nežeminti kitų orumo, nekenkti. Pasiryžimas padėti, atvirumas, humoro jausmas.
Lankstumas. Gebėjimas suprasti, išgirsti, ieškoti bendrų sprendimų, derinti, atleisti, pažvelgti į gyvenimą kito žmogaus akimis. Mokėjimas valdyti savo nuotaikas ir emocijas, laiku sustoti.
Pasirodo, viskas paprasta: jei norime gerai sugyventi – būkime taikūs. Bet kokį nesutarimą lengviau išspręsime, jei neprovokuosime negatyvumo ir susilaikysime nuo noro būti visada teisiu, tarti paskutinį žodį.
Turime sau atsakyti, ko siekiame bendravime – harmonijos ar ginčų. Juk visos negatyvumo apraiškos didėja, jei jas provokuojame: pyktis perauga į agresiją, ginčai – į barnius, barniai virsta nesibaigiančiais konfliktais ir t.t..
O štai noras sutarti gesina negatyvumo apraiškas ir nukreipia bendravimą pozityvia linkme. Ir tuomet vietoje varžymosi – papildome vienas kitą skirtingomis savybėmis, dalinamės, kuriame, pasiekiame įvairovės vienybę.
Negatyviais veiksmais neįmanoma pasiekti gerų rezultatų: ką pasėsime, tą ir pjausime.. Todėl gebėjimas sutarti – natūralus, žmoniškas ir teisingas bendravime.
Būsime taikūs – bus taika ir visų mūsų gyvenime.
