Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Renginių
Video
Katalogo kategorijų

Gydytojai – tikri ar išgalvoti autoritetai

Ar gydytojai šiandien iš tiesų yra autoritetai? O jeigu dar konkrečiau – ar jų nuomonė ką nors reiškia mamoms, auginančioms jaunąją kartą?
Nuotraukos

Manyje dar likęs senasis įskiepytas požiūris, kad kunigas, mokytojas ir gydytojas – tai trys gerbtiniausios kada nors buvusios profesijos. Na, apie pirmąsias dvi čia daug nešnekėsiu – jos išgyveno ir išgyvena visokius laikus. Tačiau, ar gydytojai šiandien iš tiesų yra autoritetai? O jeigu dar konkrečiau – ar jų nuomonė ką nors reiškia mamoms, auginančioms jaunąją kartą?

Iki šiol maniau, kad taip. Kas privertė tuo suabejoti – ogi keletas mūsų iniciatyvos atliktų tyrimų, kuriuose akį jau nebe patraukia, o tiesiog rėžia viena tendencija. Kone aštuonios iš dešimties Lietuvos mamų tvirtina, kad gydytojų rekomendacijos, renkantis prevencijos priemones nuo užkrečiamųjų ligų, joms yra numeris vienas. Daugelis gimdytojų būtent iš medikų sužinojo apie vakcinaciją, kaip moksliniais tyrimais įrodytą saugią galimybę apsaugoti savo vaikus nuo įvairiausių pavojingų virusų. Tačiau paradoksas – aštuonios iš dešimties mamų savo vaikų vis tiek neskiepija. Kaip tai suprasti – ar gydytojai per kvaili, ar mamos – per protingos (atsiprašau už grubumą)? O gal priešingai?

Gal mes tik maivomės, atsakinėdamos į užduodamus tyrimų klausimus, nes nepadoru sakyti, kad medikų rekomendacijos mums nieko nereiškia, o tuo tarpu labiau paklausysim Pupsiko ir Supersenbuvės supermamos iš kokio nors populiaraus internetinio forumo, o gal draugės arba mylimos tetos. Jos tai tikrai žinos, kodėl sukarščiavo mūsų vaikas ir kokias priemones, be abejo – tik pačias natūraliausias, naudoti. O juk daugelis pavojingų ligų gali prasidėti identiškai, tačiau joms gali reikėti skirtingo gydymo.

Be to, ir natūralios priemonės šiandien dažnai pervertinamos, pavyzdžiui, vėjaraupiais šio viruso nešiotojas (net nežinodamas apie užkratą, kol nepasirodys išdavikės pūslelės) gali užkrėsti tiesiog kalbėdamas, tad jokia rankų higiena ar vaikščiojimas gryname ore čia nepadės, juolab neapsaugos nuo vėjaraupių komplikacijų – plaučio uždegimo ar smegenų pažeidimo.

Baisu ir tai, kad dažnai nesusimąstome, kaip mūsų sprendimas neskiepyti vaikų paveiks aplinką – greičiausiai mūsų vaikas minėtaisiais vėjaraupiais persirgs lengvai, tačiau netyčiom dar iki pasirodant pūslelėms su juo kontaktavusi besilaukianti mūsų draugė gali netekti kūdikio arba jos vaikutis gims deformuotomis galūnėmis arba aklas.

Aišku, gali būti, kad gydytojai taip pat išsamiai nepaaiškina, kokios gali būti nevakcinavimo pasekmės. Jeigu taip – gal laikas pagalvoti apie kitą gydytoją, kuris ras tam laiko ir matys būtinybę tėvus pakonsultuoti, kaip užbėgti ligoms už akių.

Ir dar – mielos mamos, skaitykite ir domėkitės pačios. Galbūt nutylėjusio gydytojo (bala nematė tų nutylėjimo priežasčių – nuovargis, neatsakingumas ar savi įsitikinimai, galbūt ne visada pagrįsti moksliniais tyrimais) pačios dažniau paklauskite „kas būtų, jeigu būtų...“, t. y. kokios grėsmės būtų susirgus viena ar kita liga. Net jei statistika būtų tik vienas mirtinas atvejis iš šimto, ar norėtumėte, kad jūsų šeima būtų tas statistinis vienetas?


Info