|
|
|
|
Žiema – vaikų džiaugsmas ir tėvelių rūpestis
|
Turbūt žiemą labiausiai mėgsta vaikai – atrakcijos ir žaidimai su sniegu jiems tikrų tikriausias malonumas. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad kartais tai gali baigtis silpnesnėmis ar stipresnėmis nelaimėmis, todėl vaikams reiktų nuolat kalbėti ir aiškinti apie atsakomybę ir saviugdą. Tėvai turėtų pasirūpinti saugia vaikų aplinka, o jeigu nėra šalia – tai išmokyti save saugoti ir atsargiai elgtis tiek lauke, tiek gatvėje. Verta ne tik kalbėti ir bendrauti su savo vaikais, bet ir sugebėti suteikti pirmąją pagalbą netikėtai įvykus nelaimei.
Svarbiausia pasirūpinti vaikų saugumu ir patogumu
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai sako, jog vaikų avalynė turi būti tokia, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos pėdai normaliai vystytis, o kojos būtų apsaugotos nuo meteorologinių faktorių: drėgmės, šalčio, taip pat mechaninių traumų. Geriausia avalynė – minkšta ir lengva, padas neturėtų būti lygus, nes su tokiais batais didėja rizika paslysti ir nukristi. Batai neturėtų būti nei per laisvi, nei per ankšti, su elastingu padu. Esant kietam padui, silpnėja čiurnos sąnarys, mažėja pėdos išlinkimo kampas, raumenų funkcija. Avalynės pakulnė turi būti plati, priekinė dalis – laisva ir reikiamo aukščio.
Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kur vaikai eina žaisti ir su kokiomis priemonėmis ruošiasi tai daryti. Nelaimė gali tykoti visai netoli ir vaikas gali susižaloti šalia namų, kai, pavyzdžiui, čiuožinėja nuo kalniuko su padanga ar užsigulęs ant lentos. Geriausia, jeigu vaikas dėvi šalmą ir kitas apsaugos priemones, tokias kaip alkūnių bei riešų apsauga.
Pramogos ant ledo – geriau prižiūrėti vaikus
Žiema gali būti labai šalta, tačiau ant vandens telkinių esančio ledo storis nėra tolygus. Tvirtas ledas turi būti mažiausiai 7 cm – ant tokio gali stovėti vienas žmogus, bet ne grupelė žmonių. 15 cm ledas tinkamas didesnei grupei žmonių, ant ežero toks ledo storis susidaro per 5–8 dienas, kai vidutinė paros temperatūra yra žemiau nulio ir nesninga.
ŠVSB specialistai pataria, ką reiktų daryti, jeigu pamatėte įlūžusį vaiką – veikite greitai ir ryžtingai, nes tokiu oru vandenyje greitai sušąlama, o permirkę drabužiai neleidžia ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Šaukite įlūžusiajam, kad skubate į pagalbą ir nedelsdami iškvieskite kvalifikuotą pagalbą. Suaugusieji turėtų įvertinti šios pramogos riziką ir nepalikti vaikų vienų ant vandens telkinių.
Nušalimai – požymiai ir pirmoji pagalba
Esant minusinei temperatūrai iškyla nušalimų grėsmė. Pasekmės įvairios – nuo paprastų veido ar rankų odos paraudimo iki kojų nuožvarbų. Tokie nušalimai gali sukelti problemų ir po kiek laiko – šiek tiek atšalus orams pradeda niežėti nušalusias vietas, jos parausta.
Pagrindiniai nušalimo simptomai – įvairių kūno dalių nejautrumas, odos paraudimas, atsiradusios pūslės, staigus odos pabalimas, nejautra skausmui, kietai sušalę audiniai.
Atsiradus nušalimui ŠVSB specialistai pataria: šildyti pažeistą vietą spusdami delnu aba kitose šiltose kūno dalyse; ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus; nušalusias vaiko rankas šildykite natūralia kūno šiluma, kojas taip pat; svarbu nuvilkti veržiančius drabužius ir nuimti bet koius papuošalus; apklokite vaiką šiltu apklotu, mankštinkite jį, tačiau stenkitės nepažeisti nušalusių vietų; galite nušalusia kūno vietą pamerkti į kambario temperatūros vandenį, po to uždėti tvarstį ir nelaukiant vykti į gydymo įstaigą.
Atsiradus nušalimui, svarbiausia įsiminti šiuos dalykus: jokiu būdu negalima šildyti nušalusios vietos masažuojant, laikyti arti atviros ugnies, trinti pažeistą vietą sniegu ar laikyti šaltame vandenyje, taip pat tepti tepalu.
ŠVSB specialistai pastebi, kad gilus nušalimas yra labai rimtas pažeidimas ir tik laiku suteikta pirmoji pagalba ir tinkamas gydymas padės išsaugoti nušalusias kūno dalis.
Sumušimai – dar viena galima trauma
Turbūt dažniausiai pasitaikanti žiemos trauma – tai sumušimai, kurie atsiranda nuo kritimo ir pagriuvimo. Sumušimui būdingas minkštųjų audinių sužalojimas ir kraujagyslių plyšimas bei kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius – kraujosruva. Jei kraujas išsilieja giliau, tarp raumenų, mėlynės nesimatys, bus skausmas, patinimas.
ŠVSB specialistai teigia, kad mėlynė laikoma didele, jei yra paties žmogaus delno dydžio. Didelės mėlynės sunkiau rezorbuojasi, patekus infekcijai – gali supūliuoti. Pajutus tvinkčiojimą, pulsavimą, skausmą, paraudimą sumušimo vietoje reikia kreiptis į gydytoją. Kita didelės mėlynės komplikacija – krešuliai, kurie nesirezorbuoja, čiuopiant jaučiami guzeliai. Tuomet reikalinga fizioterapija, o kartais net chirurgo pagalba.
Esant sumušimui patartina tokią vietą šaldyti, šaltį laikyti po 15 min. su pertraukomis, jokiu būdu pirmąją parą netrinti ir nešildyti sumuštos vietos. Jei sumušama galva ar pilvas – taip pat reikia šaldyti, tuo pačiu stebint žmogaus savijautą. Sumušus galvą, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, silpnumas, mieguistumas, nedidelė temperatūra – tai smegenų sutrenkimo požymiai. Stipriau sumušus pilvą gali būti pažeisti vidaus organai, prasidėti pavojingas gyvybei vidinis kraujavimas – atsiranda blyškumas, ryškus silpnumas, galvos svaigimas, galimas sąmonės netekimas.
Rimtesnės traumos – kaulų lūžiai, išnirimai, patempimai
Visiems išnirimams, patempimams ir kaulų lūžiams būdingi panašūs simptomai – tai skausmas, tinimas ir deformacija. Lūžus kaului, ta kūno vieta ištinsta, skauda, žmogus negali pajudinti galūnės.
Esant kaulo lūžiui pirmiausia reikia imobolizuoti pažeistą vietą, kad ji kuo mažiau judėtų, uždėti įtvarą, bet ne ant žaizdos, neturėtumėte patys bandyti atitaisyti lūžusią galūnę, jeigu lūžis atviras, pirmiausia reikia sustabdyti kraujavimą ir tada imobilizuoti.
ŠVSB specialistai pataria galūnių įtvarams naudoti plokščius siaurus daiktus: lenteles, liniuotes, standžiai susuktus laikraščius ar žurnalus. Juos reikia apvynioti vata ar minkšta medžiaga, kad nespaustų ir pritvirtinti prie sužeistos kūno dalies tvarsčiu, virvele ar skarele.
Svarbu neignoruoti esančios traumos
Viena didžiausių klaidų – tai vaikų traumos ignoravimas ir manymas, kad tai nerimta. Net ir nestipriai sužalota vietą iš tiesų gali būti rimta trauma, todėl tokiais atvejais reiktų labai atsargiai elgtis. Vengiant kreiptis į medikus pasitaiko sąnarių deformacijų ir galūnių tolimesnio augimo sutrikimų, augant vaikui atsiranda galūnių deformacijos. Visų šių problemų galima išvengti, jei laiku pasikonsultuojama su specialistu, jis prižiūri, kad sužeista vieta gytų teisingai.
ŠVSB specialistais teigia, kad vaiko amžius turi įtakos ne tik lūžio tikimybei, bet ir traumos lokalizacijai. Rūpestingi tėveliai neturėtų žiūrėti pro pirštus net ir į nedideles traumas, nes vaikystėje skilęs kaulas ateityje gali kelti didelių bėdų. Dėl vaiko kaulų elastingumo ir lankstumo ypač pavojingos stuburo traumos. Jo slanksteliai yra trapūs tarsi stiklas, o nugaros smegenys yra drebutinės konsistencijos darinys, kurio negalima nei suklijuoti, nei susiūti. Stuburo traumas reikia gydyti net keletą metų.
