Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Renginių
Video
Katalogo kategorijų

Treji metai po tėčių piketo prieš diskriminaciją – permainų nematyti

Panašu, kad daugelis jau pamiršo, kas vyko prie LAT 2014 metų lapkričio 7 d....
Nuotraukos

2017 07 07

Trumpa priešistorė - 2014 m. rudenį prie Lietuvos Aukščiausiojo teismo piketavo su teismų ir VTAS vykdoma diskriminacija nusprendę nebesitaikstyti tėčiai. Juos priėmę LAT teisėjai žadėjo skirti daugiau dėmesio šiai, aktualiai, tačiau vangiai sprendžiamai problemai.

Kadangi prabėgo beveik treji metai, nusprendžiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo pasiteirauti kaip sekasi spręsti problemą, dėl kurios jau kartą buvo „išeita į gatves“:

Gal galėtumėte patikslinti, kas per pastaruosius, jau beveik trejus, metus buvo nuveikta, kovojant su teismuose skyrium gyvenančių tėčių - vyrų atžvilgiu vykdoma diskriminacija ir kas buvo padaryta siekiant užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą prieš įstatymus ir teismų nutartis?

Taip pat gal galite patikslinti, kiek teisėjų per pastarąjį laikotarpį buvo patraukti atsakomybėn dėl savo galimai diskriminacinių veiksmų?

Ganėtinai operatyviai gavau Dovilės Bružaitės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininko konsultantės, atsakymą, kuris, deja, nenudžiugino:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavedimu atsakydami į Jūsų klausimą, pateiktą elektroniniu paštu 2017 m. birželio 28 d., pirmiausia norime akcentuoti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip jau minėjome ankstesniuose atsakymuose, teisės aiškinimo ir taikymo klausimais pasisako tik nagrinėdamas konkrečias bylas ir tik Teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus konkrečias bylas, yra vienų ar kitų teisės normų aiškinimo ar taikymo praktikos formavimo instrumentas. Taigi dėl konkrečių teisės klausimų Teismas gali pasisakyti tik nagrinėjamoje byloje priimdamas procesinį sprendimą ir neturi kompetencijos teikti bendro pobūdžio išvadų ar nurodymų teismams, kaip turėtų būti nagrinėjamos vienokio ar kitokio pobūdžio civilinės bylos. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad teisės taikymas negali būti atsiejamas nuo konkrečios nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti konkrečiose bylose, kitas panašaus pobūdžio bylas nagrinėjantiems žemesnių instancijų teismams privalomi tik tiek, kiek sutampa arba yra iš esmės panašios bylų aplinkybės. Tačiau vienas principas nesikeičia ir yra pagrindinis visose bylose, kuriose nagrinėjami su vaiko teisėmis ir pareigomis susiję klausimai, – tai prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas kiekvienoje byloje pirmiausia vertina tai, koks sprendimas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, labiausiai atitiktų geriausius vaiko interesus. Kiekviena teismo nagrinėjama byla yra individuali, o šeimos teisinių santykių bylos pasižymi dar ir ypatingu socialiniu jautrumu, nes sprendžiami žmonių asmeninio gyvenimo, tarpusavio santykių klausimai, kurie tiesiogiai liečia kasdienį jų gyvenimą. Esant šalių ginčui teismo priedermė yra rasti optimalų sprendimą visoms bylos šalims. Pažymime, kad tėvų lygiateisiškumas auklėjant, prižiūrint, bendraujant su vaikais ir juos išlaikant yra įtvirtintas įstatyme: CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvams gyvenant skyrium, absoliutų lygiateisiškumą užtikrinti sudėtinga, o kartais ir neįmanoma, tačiau ši pamatinė norma iš esmės užtikrina tėvams lygias teises jų vaikų atžvilgiu, taip pat įpareigoja teismus, nagrinėjančius šeimos teisinių santykių bylas, laikytis ir nepažeisti tėvų lygiateisiškumo principo.“

Teoriškai viskas kaip ir skamba neblogai, tačiau praktika rodo, kad realybėje lygiateisiškumo principas realizuojamas ganėtinai sunkiai – neoficialiai statistika, 94- 95 proc. vaikų po skyrybų paliekami gyventi su mamomis, taip sudarant pastarosioms sąlygas trukdyti vaikams ir atskirai gyvenantiems tėčiams bendrauti. Dar daugiau, tokius mamų veiksmus toleruoja, o kartais, mano asmeniniu įsitikinimu, net ir skatina tuos pačius lygiateisiškumo principus turinčios užtikrinti valstybinės institucijos, todėl tėčiams, norint pamatyti vaikus, tenka leistis į tolimas ir ilgas keliones.

Toliau savo atsakyme LAT Pirmininko konsultantė rašo:

„Remiantis tuo, kas išdėstyta, pažymime, kad kiekvienoje šeimos teisinių santykių byloje priimamą teismo sprendimą paprastai nulemia daugybė faktorių (tarp kurių paminėtini ir ieškiniu bei priešieškiniu teismui formuluojami reikalavimai, nes ne visose bylose patys tėvai (vyrai) prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jais), individualios bylos faktinės aplinkybės, tačiau svarbiausi visuomet išlieka vaiko interesai. Tai nereiškia, kad teismo sprendimas, kuris, teismo įsitikinimu, yra palankiausias vaikui, būtinai sutaps ir su jo tėvų nuomone, ypač kai tėvų interesai yra priešingi ir tarp jų kyla konfliktai, ginčai. Tai, kad teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo lemia ne tėvų lytis, bet vaiko interesai ir visuma bylos aplinkybių, patvirtina ir vėlesniojo laikotarpio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016; 2016 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015; kt.).“

Taip ir lieka neaišku, kodėl jeigu vaiko gyvenamosios vietos nustatymą lemia ne tėvų lytis, tai kodėl 95 proc. atvejais vaikai lieka su mamomis? Ir kodėl tokios institucijos kaip Vaiko teisių apsaugos skyriai, nors turėtų atstovauti vaikų interesus, teismuose, redakcijos turima informacija, dažniausiai, gina ne vaikus, o mamas?

Galiausiai D. Bružaitė konstatuoja, kad LAT nėra sulaukęs skundų dėl galimos teisėjų vykdomos diskriminacijos ir neturi informacijos, kad koks nors teisėjas už tai būtų patrauktas atsakomybėn:

„Atsakydami į Jūsų klausimą dėl teisėjų galimai diskriminacinių veiksmų informuojame, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra sulaukęs tėvų, kurie skųstųsi teisėjų diskriminaciniu požiūriu, skundų. Taip pat neturime informacijos apie tai, ar koks nors teisėjas buvo patrauktas atsakomybėn dėl galimai įvykdytos diskriminacijos. Tačiau norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad šie klausimai nepatenka į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją.“

Taigi, LAT informacijos neturi, ir, tikėtina, neturės, nes Lietuvoje nėra institucijos, galinčios vertinti teisėjų elgesį tokiu aspektu. Lygių galimybių kontrolieriaus, tiriančio galimus diskriminacijos atvejus, tarnyba neturi teisės vertinti ne tik teisėjų, bet ir policijos pareigūnų veiksmų.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija diskriminacijos klausimų, kaip rodo praktika, nesprendžia.

O tokios institucijos, kuri galėtų vertinti galimai teismų vykdomą diskriminaciją, prieš kurią ir piketavo drąsių tėčių ketvertas, Lietuvoje tiesiog nėra...  Taigi, jeigu teisme susidūrėte su galima diskriminacija, lieka dvi išeitys – sukąsti dantis ir tyliai kęsti, tikintis, kad kada nors gyvenimas pagerės arba susirinkti lagaminus ir keliauti laimės ieškoti svetur. Stebint augančius emigracijos mastus, darytina prielaida, kad dažnas tautietis renkasi būtent antrąjį variantą.

Nors, geriau pagalvojus, tam tikrais atvejais yra ir trečias, įstatymais garantuotas, variantas, tačiau apie tai, kiek vėliau. Laukite tęsinio...

 

V. Misevičius

Prim.lt