Vanduo, o ne energiniai gėrimai turėtų būti vartojami troškuliui numalšinti. Populiarėjantis energinių gėrimų vartojimas – jaunimo mada ar būdas greitai gauti daugiau energijos?
Literatūroje randama vis daugiau duomenų apie neigiamą šių gėrimų poveikį. Ypač didelės rizikos grupė yra vaikai ir jaunimas.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič pabrėžia, kad neatsakingas energinių gėrimų vartojimas dėl jų sudėtyje esančių medžiagų gali sukelti neigiamų pasekmių vaikų ir paauglių sveikatai.
Energinių gėrimų vartojimas tarp vaikų
Energinius gėrimus dažniausiai vartoja paaugliai arba jauni žmonės. Maždaug 65 % energinių gėrimų vartotojų yra 13 – 35 metų amžiaus, iš jų – 65 % vyrai. Į šią grupę įeina mokiniai, studentai, energinius gėrimus dažnai vartojantys egzaminų metu, bei jauni, intensyviai dirbantys, miestų gyventojai, tarp kurių vartojimas ypač išauga savaitgalio vakarais, įvairių vakarėlių metu, kur geriami energinio gėrimo ir alkoholio kokteiliai.
Labai paplitęs energinių gėrimų vartojimas ir tarp vaikų. Lietuvoje Higienos instituto atliktame tyrime buvo nustatyta, kad daugiau nei pusė apklaustų mokinių (51 %) niekada nevartojo energinių gėrimų, kasdien juos vartojo 3 % mokinių. Išanalizavus energinių gėrimų vartojimo pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau merginų (58,9 %) nei vaikinų (44,2 %) niekada nevartojo energinių gėrimų. Išanalizavus energinių gėrimų vartojimo pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daugiau mieste gyvenančių mokinių (54,1 %) nei kaime (48,2 %) niekada nevartojo energinių gėrimų.
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) apklausos duomenys parodė, kad didžiausia energinius gėrimus vartojanti visuomenės grupė – paaugliai (68 % visų respondentų). Nustatyta, kad 12 % paauglių šiuos gėrimus geria nuolat, vidutiniškai po 7 litrus per mėnesį. Beveik 18 % apklaustų vaikų (3-10 metų) buvo vartoję energinius gėrimus, tarp jų – 16 % juos geria nuolat, vidutiniškai suvartodami apie litrą per savaitę (beveik 4 litrus per mėnesį).
Kofeino poveikis vaikų sveikatai
Dėl poveikio centrinei nervų sistemai, kofeinas yra bene reikšmingiausia energinių gėrimų sudedamoji dalis. Kaip teigia E. Venckevič, kofeinas nėra ta maistinė medžiaga, kuri rekomenduojama vaikų ir paauglių kasdieninei mitybai. Kofeinas – stimuliuojamąjį poveikį turinti medžiaga. Daugelis mokslinių tyrimų, susijusių su kofeino poveikio sveikatai vertinimu, yra skirti suaugusiems žmonėms, tačiau mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad atsižvelgiant į vaikų greitą nervų sistemos augimą ir vystymąsi, kofeino poveikis vaikams gali pasireikšti kitaip negu suaugusiems.
Dauguma duomenų apie kofeino vartojimą tarp vaikų kilę iš praėjusio šimtmečio, kai produktų su kofeinu pasaulio rinkoje buvo žymiai mažiau. Kofeinas vaikams gali sukelti nuotaikų kaitą, dirglumą, nerimą, o vartojant dideliais kiekiais (5 mg/kg kūno masės per 24 valandas) didina kraujospūdį. Pasaulyje yra registruoti keli atvejai (vaikų iki 2 metų amžiaus) kai dėl kavos gėrimų vartojimo buvo nustatytos rimtos pasekmės vaikų sveikatai.
Pagrindinis skirtumas tarp vaikų ir suaugusiųjų yra kofeino klirensas, t. y. laikas, per kurį kofeinas yra pašalinamas iš organizmo. Iki maždaug vienerių metų amžiaus klirensas yra labai lėtas, o nuo maždaug 12 metų amžiaus kofeino klirensas yra šiek tiek greitesnis negu suaugusiems. Būtina pažymėti, kad šis skirtumas yra labai didelis tarp atskirų asmenų (tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų)
Taigi, kofeino vartojimo plitimas tarp vaikų ir paauglių kelia susirūpinimą dėl daugelio priežasčių:
Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad būtina yra kontroliuoti kofeino vartojimą tarp vaikų. Kanadoje parengtose rekomendacijose nurodoma, kad vaikų iki 12 metų per dieną suvartojamas kofeino kiekis neturi viršyti 2,5 mg/kilogramui kūno masės (tai maždaug atitiktų 85 mg 10 - 12 metų vaikams).
Skardinėje energinio gėrimo – daugiau nei 100 mg kofeino
Lietuvoje energiniai gėrimai parduotuvių lentynose dažnai yra sudedami šalia kitų gaiviųjų gėrimų ir tai turi įtakos, kad vartotojai juos rinktųsi kaip įprastus gaiviuosius gėrimus. Tačiau energinių gėrimų sudėtis skiriasi nuo įprastų gaiviųjų gėrimų, nes turi tonizuojamųjų medžiagų. Energinių gėrimų išvaizda ir reklama yra patraukli ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, jaunimui, o tai skatina vis didėjantį energinių gėrimų vartojimą.
Mokslinės literatūros duomenimis vaikai ir paaugliai kofeino neturėtų suvartoti daugiau negu 100 mg per dieną.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atlikto energinių gėrimų rizikos vertinimo metu nustatyta, kad Lietuvoje 70 % energinių gėrimų sudėtyje kofeino turi 32 mg/100 ml. Energiniai gėrimai dažniausiai parduodami skardinėse, kurių standartinė talpa yra nuo 150 ml iki 330 ml. Vaikas, išgėręs 330 ml energinio gėrimo vidutiniškai suvartotų 105,6 mg kofeino, o išgėrus 1 litrą energinio gėrimo (parduodamos ir tokios talpos pakuotės) kofeino kiekis 3 kartus viršytų rekomenduojamą neviršyti kofeino kiekį.
Pernelyg didelis energinių gėrimų vartojimas, anot specialistės E. Venckevič, gali būti siejamas su kitais didelės rizikos veiksniais: rūkymu, alkoholio vartojimu, neteisėtu narkotikų vartojimu, rizikingu seksualiniu elgesiu.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja: