Marios labai turtingos žuvų. Gausu kuojų, karšių, starkių, lydekų ir kitų vertingų žuvų. Žvejus neretai pradžiugina sazanai, šamai.
Meškeriotojams, atvykusiems iš kitų rajonų ar turintiems ten išduotus žvejo mėgėjo bilietus, būtina papildomai įsigyti laikiną leidimą žvejoti Kauno mariose. Žvejojant Kauno mariose privaloma laikytis Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų.
Kauno marios – žuvingos, tačiau, anot čia žvejojančių, žuvys turi savo „charakterį“. Taigi meškeriotojui svarbu prisitaikyti prie žuvų skonio, rasti jų maitinimosi ir laikymosi vietas. Plūdininkai Kauno mariose gali prisigaudyti neblogų kuojų ir raudžių, o Įlankoje ties Samylais ant kabliuko užkabinę mailiuką – ešerių. Palei nendrynus, Dabintos pakraščiuose, šmirinėja gerai įmitę lynai. Pajaukinus plūdei vandens paviršiuje ramiai stovėti neduos karosai ir plakiai, o radus tinkamą vietą galima sugauti ir neblogų karšių.
Bene daugiausia galimybių susigrumti su didele žuvimi turi žvejojantys dugnine meškere. Kauno marių karšiai stambūs: 1–3 kg egzemplioriai – įprastas laimikis. Jie neblogai kimba nuo Petrašiūnų iki Grabučiškių. Geros vietos ir šalia hidroelektrinės, kur žvejojant galima sugauti ne tik karšių, bet ir stambių karosų, o valo stiprumą ir žvejo meistriškumą gali išbandyti gerai įmitę sazanai. Dugninėmis meškerėmis karšiai gaudomi ir įvairiose kitose vietose.
„Firminis“ Kauno marių karšių patiekalas – makaronai. Jie ruošiami paprastai: šiek tiek apverdami, po to apkepami aliejuje. Kai kurie žvejai dėl kvapo prideda cinamono ar česnako.
Tie žvejai, kuriems karšis atrodo per menkas laiminkis, dugnine meškere ties Strėvos žiotimis, palei Kruonio HAE ar šalia Kauno HE, gali pabandyti suvilioti sazanų.
Spiningautojai mariose taip pat ras ką veikti. Būtų labai gerai, jei žvejys būtų „ginkluotas“ ne tik spiningu, bet turėtų ir valtį. Labai praverstų ir elektrinis variklis bei echolotas, nes Kauno marios didelės ir žuvis surasti nėra jau taip lengva. Gana įdomi pastaruoju metu išpopuliarėjusi starkių žūklė spiningu. Pagrindinis masalas – 5–8 cm ilgio guminukai. Anot dažnai Kauno mariose žvejojančių žvejų, sėkmė labai dažnai priklauso nuo pasirinktos masalo spalvos. Labai gerai, kai guminuko nugarėlė tamsesnė už pačią guminę žuvelę. Starkiai žvejojami prie Kruonio HAE, ties Grabuciškėmis. Taip pat jų būrius galima užtikti ir pačioje vagoje ar įvairiose duobėse. Viena pagrindinių sąlygų – dugnas žvejybos vietoje turi būti kietas (žvyras, akmenys), dumblėtose vietose starkių nerasite. Gylis žvejybos vietoje turėtų būti 5–6 m ir daugiau.
Neretas laimikis žvejojant starkius yra ir ešerys. Juos mėgstantys žvejoti spiningautojai rainųjų gali ieškoti įlankoje ties Samylais, palei seklius iškyšulius, kur laikosi mailius, ir jo medžioti atplaukia ešeriai.
Lydekų reikėtų ieškoti palei Dabintos salą, o norintys sugauti salatį, blizgį turėtų švystelėti į marias ties Arlaviškėmis ir Girionimis.
Norintys susigrumti su mūsų vandenų karaliumi šamu laimę gali bandyti spiningu ar dugnine ties Rumšiškėmis, Dovainonimis, kur duobėse ilgaūsiai ir tūno.
Be minėtų žuvų, žveją gali nudžiuginti ir ūsorius, vėgėlė ar ungurys. Pasitaiko ir šlakių. Ypač reti laimikiai – žiobriai ir peledės (beje, žiobrius galima gaudyti tik turint Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą licenciją).
Taigi, kaip jau galėjote įsitikinti, Kauno mariose žvejui tikrai yra ką veikti. Čia be laimikių neliks ir plūdinės, ir dugninės meškerės mėgėjai, nebus nuskriausti spiningautojai. Kas žino, galbūt kaip tik čia jiems pavyks sugauti savo rekordinę žuvį, tūnančią kur nors duburyje ir laukiančią, kol kas nors į „panosę“ kyštels masalą.
Vertėtų žinoti, kad draudžiama žvejoti iš neregistruotų arba neturinčių ant borto aiškaus numerio valčių. Taip pat yra nustatyti ir minimalūs leistini gaudomų žuvų dydžiai: šamas – 75 cm, vėgėlė – 49 cm, ūsorius – 47 cm, starkis – 46 cm, lydeka – 40 cm. Mažesnes žuvis reikia paleisti. Daugelis žvejų žino, kad nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d. draudžiama žvejoti lydekas. Žvejodami žiemą būkite atsargūs ant ledo, nepatingėkite patikrinti jo tvirtumo.
