|
|
Pirtis – visuomet laiku: nuo rudens iki vasaros
|
Pirčiai negalioja joks metų laikas. Žiemą pirtyje sušylame, vasarą išlėkę iš pirties pokštelime į gaivų vandens kubilą ar telkinį ir pajaučiame gyvenimo malonumą, sklindantį tiesiai iš paširdžių. Tiesa, mes įpratę pirtį išnaudoti gana primityviai ir ne visuomet sveikatai naudingai. Čia į pagalbą gali prisistatyti profesionalus pirtininkas, kuris jums gali atskleisti tikrus pirties malonumus ir naudą sveikatai. Tarp šiauliečių populiarėja pasirinkimas samdytis pirtininką ir sužinoti daugiau apie visas pirties paslaptis.
Be jokios abejonės, pirtis – tai sveikatinimasis, pirtis išjudina kraujotaką, limfą, stiprina imunitetą ir apvalo kūną, be jokios abejonės, ir odą. Pirtyje galima taikyti įvairiausias malonias procedūras. „Pirtyje, veikiant limfą, atsidaro kūno poros, išsivalo visi toksinai, šlakai, pašalinamas viršutinis negyvas odos sluoksnis. Per odą mes kvėpuojame, juk ji pats didžiausias kūno organas. Moterys daugiau dėmesio skiria odai, vyrai – mažiau“, – sako pirtininkas, Lietuvos pirties bičiulių draugijos narys Erikas Glazauskas.
Pasak jo, moterys ypač jaučiasi pajaunėjusios po apsilankymo pirtyje ir pasirinkusios tam tikras procedūras – pilingus, maitinančias kaukes odai ir veidui ir pan. Jos taip gali pailsinti savo odą nuo įvairių kremų atšviežinusios natūraliais produktais.
Kaip sako E. Glazauskas, be jokios abejonės, pirtis gali pagerinti mūsų nuotaiką. Tai aktualu ir rudenį, kai dažniau mus lanko niūrios nuotaikos. „Jeigu pirties procedūros, jos eiga ir procesai tinkamai vedami su profesionaliu pirtininku, tinkamai reguliuojama šiluma, kvapai, tuomet tikrai ji nuima visą dienos stresą, įtampą, pasimiršta viskas, kas buvo gera ir bloga, tiesiog persikeli į visai kitą pasaulį. Tai labai padeda, kai šalia viską prižiūri pirtininkas: tada tu gali visiškai atsipūsti, ir negalvoti apie nieką. Žmonės tikrai pajunta skirtumą, kur yra vieša pirtis ir kur – su procesu“, – sako E. Glazauskas.
Kartą per savaitę yra rekomenduojama pirtis, o jeigu dažniau – tai dar geriau. Taip sako E. Glazauskas ir čia rimtai pajuokauja: pirtis be pirtininko – kaip mišios be kunigo. Be to, pirtis su jo pagalba gali būti kas kartą vis kitokia. Nes čia susirenka įvairūs žmonės su įvairiomis nuotaikomis – gal vienoje pirtyje norėsis šiek tiek veiksmo, kitoje daugiau relaksacijos ir ramybės. „Reikia sugebėti įsiklausyti į tą žmogų ir pritaikyti visas tinkamas priemones, kad žmogus atsikratytų įtampos, atsipalaiduotų ir kone sugrįžtų į vaikystę“, – taip apie pirtininko užduotį kalba E. Glazauskas.
Pakaks primityvios pirties
Dažniausiai klaidingai manome, kad yra lietuviškos, rusiškos pirtys, saunos. „Sauna dažniausiai suprantama kaip sausa pirtis, ten dažniausiai būna elektrinės krosnelės, dažnai būna per aukšta temperatūra, negalima naudotis vantomis. O lietuviška ar rusiška – nėra jokio skirtumo, tai yra tiesiog drėgnos pirtys. Viskas priklauso nuo to, koks „pečius“ stovės, kaip įrengta garinė, kokia ventiliacija, kaip išlaikomas mikroklimatas. Bet svarbiausia – kiekvieną pirtį galima pakoreguoti, padaryti tinkamesnę, priimtinesnę žmogui. Nes fiziologiškai žmogui priimtina temperatūra paprastai būna maždaug 60 laipsnių ir drėgnumas 60 procentų“, – sako pirtininkas.
Atitinkamai dažnai sakoma, kad negalima į pirtį eiti nėščiosioms, žmonėms su aukštu kraujospūdžiu, turintiems širdies problemų. Taip gydytojai sako suprasdami saunos specifiką, pripratę manyti, kad tai 100 laipsnių karščio keliamas pavojus.
„Bet jeigu žmogus yra prižiūrimas pirtininko, o temperatūra yra tinkama organizmui, antai 50 laipsnių, viskas tinkamu laiku daroma, stebima, kaip žmogus reaguoja į procedūras – pirtis visiškai tinka“, – teigia E. Glazauskas kalbėdamas apie sveiką pirtį, o ne apie karštąsias, kuriose nėra jokios priežiūros.
Pasak jo, šiandien žmonės labiau rūpinasi savimi ir ieško daugiau žinių apie pirtis. „Ir kolektyvai daro edukacines pirtis, kad labiau sustiprintų kolektyvą, samdo pirtininką ir nuomoja pirtį“, – apie pirtį, suburiančią pasisemti žinių ir bendrauti, sako E. Glazauskas.
