Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Renginių
Video
Katalogo kategorijų

Pažinkite gimtąjį kraštą – Trakų salos pilis

Trakai daugeliui turėtTrakai daugeliui turėtų būti žinomi ne tik kaip kibinų ar ežerų kraštas, bet ir
Nuotraukos

Trakai daugeliui turėtų būti žinomi ne tik kaip kibinų ar ežerų kraštas, bet ir kaip istorinis miestas, kuriam stūkso vienintelė visoje Rytų Europoje ežero saloje pastatyta pilis. Ir nors savo tikrąją, gynybinę – reprezentacinę, funkciją pilis atliko palyginti neilgai, ji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje paliko gilų ir ryškų pėdsaką.

 

Salos pilis, paprastai, siejama su Vytauto Didžiojo, kuris, tikėtina, iniciavo ir užbaigė jos statybas, vardu. Šio kunigaikščio valdymo laikais pilyje buvo saugoma Lietuvos Metrika, o Trakai, nors ir nebūdami sostine, tapo svarbiu administraciniu objektu. Mirė Lietuvą nuo jūros iki jūros išplėtęs kunigaikštis taip pat šioje pilyje, tad nenuostabu, kad nemažai Trakų ir pačios pilies legendų susiję su Vytauto Didžiojo, kurio ūgis, istorikų teigimų buvo tik 1,62 m., vardu.

Taip pat būtent Vytauto Didžiojo laikais Trakuose, netoli pilies, apsigyveno viena unikalesnių ir įdomesnių Lietuvos tautinių mažumų – karaimai. Šiandien Trakuose yra įkurtas atskiras Sarajos Šapšalo karaimų muziejus, tačiau tam tikrus karaimų istorijos momentus pristato ir pilies ekspozicija.

Praradus savo strateginę reikšmę ir pamiršta Lietuvos valdovų, ilgą laiką pilis stovėjo apleista. Jos turtais ir pačios pilies atstatymu buvo susirūpinta tik XX amžiaus pradžioje. Čia vyko archeologiniai kasinėjimai, pradėti pirmieji restauracijos darbai, kuriuos nutraukė lenkų invazija, o po jos – Antrasis pasaulinis karas. Tada buvo prarasta nemažai pilyje kasinėjamų metu rastu objektu, todėl šios dienos pilies ekspoziciją, sąlyginai, galima suskirstyti į dvi dalis.

Pirmoji ekspozicijos dalis, visuomenei pristatoma atkurtuose vakariniuose kazematuose, atspindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukštuomenės ir turtingųjų gyvenimą XVII – XIX amžiuje.

Čia galima išvysti porceliano dirbinių, dirbinių iš kaulo ar perlamutro, įvairių kasdien buityje naudotų daiktų – lovų, spintų, veidrodžių, didžiulę pypkių ir antspaudų kolekciją.

Besidomintiems Lietuvos praeitimi, šie eksponatai suteikia nemažai informacijos ir leidžia geriau įsivaizduoti kaip atrodė pasiturinčių, tačiau nebūtinai kilmingų (bajorai, pagal Lietuvos statutą, išvis dirbti negalėjo) mūsų tautiečių kasdienos gyvenimas.

Antroji ekspozicijos dalis, kurią priglaudė atstatyta didžiojo kunigaikščio pilis, susijusi tiek su pačiais Trakais, tiek su Vytautu Didžiuoju.

Be atkurtos didžiosios pilies menės, kurioje valdovas priimdavo svečius ir rengdavo puotas, atkurti ir Vytauto Didžiojo bei jo žmonos kambariai.

 Valdovo kambarys, kaip ir priklauso svarbaus asmens apartamentams, turėjo slaptą išėjimą, kuris vedė į rūsyje esančias iždo patalpas. Dabar jose, simboliškai, saugomo įvairiu metu rasti monetų lobiai.

Rūsiuose taip pat buvo sumontuotos ir krosnys, kuriomis buvo šildomos ne tik šios patalpos, bet ir antro aukšto kambarių grindys. Trečias aukštas turėjo gan retai eilinių mirtingųjų namuose XV a. sutinkamą prabangą – koklines krosnis.

Taip pat valdovo pilyje pristatyta ir paties Viduramžių Trakų miestelio istorija bei Trakų vaivados darbo kabinetas su ten posėdžiaujančiu „vaivada“ ir jo pagalbininkais. Dar viena įdomi detalė – skirstymą vaivadijomis Lietuvoje taip pat įvedė Vytautas Didysis ir Trakų vaivada, ilgą laiką, buvo trokštama ir daug galimybių suteikianti „darbovietė“.

Vienoje iš pilies menių galima susipažinti ir su pilies atstatymo darbais. Akylesni lankytojai turėtų pastebėti, kad statant Trakų pilį, Trakų bažnyčią ir Vytauto laikų Vilniaus Arkikatedrą baziliką, buvo panaudotos ne tik panašios technologijos, bet ir panašios medžiagos, o senosios plytos su įspaudais saugomos ne tik Trakuose, bet ir Arkikatedros požemiuose.

Tai dar kartą, simboliškai, parodo, kad visa Lietuvos, jos valdovų ir gyventojų istorija yra tampriai tarpusavyje susijusi, bei primena, kad kol kraštą valdė vietiniai, ne tik savo asmenine, bet ir valstybės gerove besirūpinantys kunigaikščiai, Lietuva buvo stipri ir didinga valstybė.

Trakų salos pilis

(Karaimų g. 43 C, Trakai)

Kovas, balandis, spalis

Antradienis - sekmadienis  10:00 - 18:00 val.

Gegužė -rugsėjis

Pirmadienis - sekmadienis  10:00 - 19:00 val.

Lapkritis - vasaris

Antradienis - sekmadienis  9:00 - 17:00 val.

Paskutiniai lankytojai į visas ekspozicijas įleidžiami likus 30 min. iki ekspozicijos uždarymo.

Švenčių dienų išvakarėse darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. 

 

Prim.lt

Taip pat skaitykite


Pažinkime gimtajį kraštą – Biržai ir miestelio apylinkės

 Pažinkime gimtąjį kraštą – Vilniaus Arkikatedros požemiai

 Pažinkime gimtąjį kraštą – Bažnytinio paveldo muziejus