Prabėgusį penktadienį, lapkričio 7 d., Vilniuje, prie Aukščiausio teismo pastato piketavo teismų ir kitų valdiškų institucijų, turinčių užtikrinti ramią ir saugią tėvų skyrybas išgyvenusių vaikų vaikystę, darbu nusivylę ir kito kelio nebematantis tėčiai. Kaip ir reikėjo tikėtis, šis piketas sulaukė nemažo žiniasklaidos susidomėjimo, tačiau, pasak mums parašiusio, bet panorusio nežinomu likti skaitytojo, ne visi žurnalistai buvo objektyvūs. Dalinamės skaitytojo atsiųstais pastebėjimais:

Ar vyrų ir moterų teisės Lietuvoje vienodos? (TV3)

http://www.zinios.lt/lietuva/zinia/2014/11/07/ar-vyru-ir-moteru-teises-lietuvoje-vienodos/

Žurnalistės Editos Vežbickaitės tekste:

„Šeimas palikę vyrai prie Aukščiausiojo teismo mėgino...“. Manau, kad tai yra šmeižtas. Šeimą palikęs yra tas, kad apleido, nesirūpina šeima, o piketavo savo vaikus mylintys tėvai.

LAT civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė: „Dažniausiai matyt ta suma priteisto išlaikymo dydžio, jinai, na, aš manau, kad retai kada jinai būna didesnė, negu faktinės vaiko išlaikymo išlaidos, kurias patiria tėvas, su kuriuo vaikas likęs“. Toks požiūris yra ribotas, kadangi vaiko gerovės lygis turėtų atitikti tėvų gerovės lygį, pvz. jei vaikas konstruoja lego, o skyrium gyvenantis tėvas skursta ar klimpsta į skolas, situacija nėra pateisinama.

Tesėjai esą sutinka, kad vyrai pagrįstai piktinasi, kad dažniausiai teismų sprendimu vaikai lieka su motinomis. Bet tai esą ne šių dienų teismų praktika, o susiformavo dar Sovietmečiu, kai vaikais ir rūpindavosi mamos. Nesuprantu tada, kodėl, pripažįstant, kad tai Sovietmečio praktika, jos laikomasi, o kitų Sovietmečio dalykų – Lenino paminklų, socialistinių pažiūrų, kapitalizmo kritikos – atsisakoma?

Lilija Henrika Vasiliauskienė postringauja apie Lietuvos pasirašytą Stambulo konvenciją, ir esą tai yra patvirtinimas, kad įstatymų leidėjai eina teisingu keliu. Manau, kad Stambulo konvencijoje pasisakoma visai kitomis temomis, nei keltos pikete, taigi Vasiliauskienė pasisakė ne į temą.

Vyrai stoja gintis: po skyrybų nori globoti vaikus (TV3)

http://www.tv3play.lt/programos/zinioslt/479481?autostart=true

Nors, kaip sakoma, nėra blogų klausimų, yra tik blogi atsakymai, tačiau žiūrint laidą susidaro įspūdis, kad žurnalistė Kristina Aleknaitė sąmoningai ar dėl neišprusimo Vyrų krizių centro teisininkui Dariui Marčiulaičiui užduoda tendencingus klausimus, pvz:

„Kiek vat tokių nepatenkintų yra, Jūsų nuomone, vat būtent dėl alimentų skyrimo, dėl kitų problemų?“. Alimentai yra pinigų suma, retkarčiais po skyrybų priteisiama buvusiam sutuoktiniui, nepajėgiančiam išlaikyti savęs. Vatodama žodį “alimentai” žurnalistė turbūt turėjo omeny “vaikų išlaikymas”. Tuo žurnalistė atskleidė savo neišprusimą šeimos santykių terminologijoje.

„Kaip galima kontroliuoti vaiko auginimą, kaip gali kontroliuoti tas tėvas, su kuriuo tas vaikas negyvena?“ Įstatyme įtvirtinta, kad abiejų tėvų teisės yra lygios. Iš žurnalistės klausimo akivaizdu, kad ji laikosi kitokios nuostatos, negu įtvirtinta įstatymuose, taigi jos požiūris į skyriumi gyvenančius tėvus yra diskriminacinis.

„Jeigu tarkim tėvas ar mama nusprendžia palikti tą šeimą, tai taip jau išeina, kad lieka tas vaikas su tuo tėvu, su kuriuo ir lieka“. Šis žurnalistės teiginys prasilenkia su gyvenimu: juk visi puikiai žinome, kad neretai iš šeimos būsto (ypač jei jis ne nuosavas, o nuomojamas) išsikrausto mamos, vienašališkai pasiimdamos su savimi vaikus. Kita vertus, žurnalistė atskleidžia savo nesuvokimą, kas yra šeima. Skyriumi gyvenantis iš tėvų ir jo vaikai yra šeima, taigi samprata „palikti šeimą“ vartotina nebent buitinėje kalboje, kai turimas omenyje nesirūpinimas šeima. Televizijos laidoje vedėja turėtų kalbėti ne buitine kalba, o oficialia, kitaip sakant tiksliau.

„Tai yra susitarimo dalykas, kaip tėvai susitaria, juk teisininkas yra tiktai pašalinis žmogus“. Deja, tesininkai nėra pašaliniai, jie už tėvus sprendžia, ir netgi gali viršyti ieškinių – priešieškinių reikalavimus. Pvz. net tėvams sutariant, kad vaiko gyvenama vieta bus po lygiai pas abu tėvus, t.y. pagal lygiavertės tėvystės (kitaip vadinamos dvigubos gyvenamosios vietos, arba 50/50) modelį, Lietuvos teismai tokios tėvų sutarties netvirtina.

Prakalbus apie dvigubą gyvanamą vietą, žurnalistė tėškė: „Ir vaikas mėtomas šen ir ten?“. Tokiu klausimu žurnalistė atskleidė savo neišprusimą vaikų poreikių tema.

Vien žurnalistės veido išraiška ir kita averbalika demonstravo keliamos problemos nesuvokimą ir išankstinį nusistatymą – atmetimą.

Išsiskyrę vyrai: po skyrybų tampame bankomatais (LrytasTV)

http://tv.lrytas.lt/?id=14153752671414504983

Vilniaus krizių centro vadovė Nilolė Dirsienė kalba apie problemą, kad yra daug vyrų, nemokančių išlaikymo vaikams. Vartoja tokius žodžius, kaip „spurgytė“, „vištos gabaliukas“,– esą vaikai jų taip nori, o per vyrus nevisada gauna. Tačiau ne ta tema buvo piketas, taigi, pasisakyta ne į temą. Sunku pasakyti, ar N. Dirsienė taip darė dėl neišprusimo, ar specialiai, keldama kitą jautrią temą stengėsi nukreipti dėmesį nuo esamų problemų.

Vaikų išlaikymo fondo duomenimis 90 proc. nemokančių išlaikymo savo atžaloms yra vyrai. Pamąstykime: jei po skyrybų 94 proc. vaikų lieka gyventi su motinomis, tai jei abi lytys nemokėtų išlaikymo skyriumi gyvenantiems vaikams vienodai dažnai, tai nemokančių vyrų būtų 94 proc., o moterų 6 proc. Taigi fondo teikiama statistika yra palanki vyrams: pritaikęs truputį matematikos apskaičiavau, kad tikimybė, jog išsiskyrusi moteris neteiks išlaikymo, yra 1,6 karto, arba 60 procentų didesnė, negu, kad to nedarys vyras. Nemanau, kad moterys blogesnės negu vyrai, tačiau akivaizdu, kad tos moterys, kurioms teismas nepriteisė vaikų, yra blogesnės už tuos vyrus, kuriems vaikai nebuvo priteisti. Kas gi kitas kaltas dėl tokios nelygybės, jei ne teismai?

Žinios (LNK)

http://lnkgo.alfa.lt/visi-video/zinios-kriminalai/ziurek-zinios-kriminalai-136

Neturiu prie ko prikibti.

Skaitytojas R. K.

P.S. – Redakcija už skaitytojų išsakytas mintis ir pastebėjimus neatsako.