* Mitybos tikslas – ne tik valgymo proceso malonumas, svarbiausias mityboje – valgymo rezultatas. Tai – laimės pojūtis, kuris gali būti pasiektas tuomet, kai žmogaus organizmo veikla yra pilnai subalansuota, t.y., kai žmogus yra sveikas.
* Teisinga mityba – vienas iš svarbiausių sveikatos faktorių, o neteisinga mityba gali susargdinti žmogų. Žmogaus kūnui negali nekenkti ar būti neutralu tai, kas yra žalinga. Ir ligos atveju teisingai parinkta dieta gali pagreitinti sveikimą.
* Šiuolaikinių žmonių skonio pojūtis stipriai iškreiptas įvairiais dirbtinais cheminiais priedais maiste. Tuo tarpu skonis ir kvapas yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos galime nustatyti – koks maistas reikalingas organizmui.
* Maisto skonis ir kvapas atitinka molekulių struktūrų savybes – jos ir sukuria tam tikrus kvapus ir skonius. Paprastai mums malonus to natūralaus produkto skonis ir kvapas, kurio šiuo metu reikia organizmui. Taip kūnas siunčia mums signalus apie savo poreikius.
* Maži vaikai turi įgimtą pojūtį – ką ir kiek reikia valgyti, kad organizmas gautų visas augimui ir vystymuisi reikalingas medžiagas. Deja, laikui bėgant, dažniausiai jį praranda dėl tėvelių migloto suvokimo apie sveiką mitybą – juk būtent tėvai formuoja vaiko mitybos įpročius.
* Taip iš mažens gali būti įskiepyti nesveiki mitybos įpročiai, kurie užslopina natūralių organizmo poreikių suvokimą ir organizmo siunčiamus signalus: natūralų alkio pojūtį, jautrumą skoniams ir kvapams, sotumo jausmą.
* Nesveiki mitybos įpročiai gali išlikti visą gyvenimą, jei žmogus nesupranta ir nemato neteisingos mitybos pasekmių. Iškreiptas požiūris į mitybą sąlygoja daugybę sutrikimų ir negalavimų: virškinimo problemas, viršsvorį, apetito ir sotumo jausmo sutrikimus, alergines reakcijas, įvairių kūno sistemų ligas.
* Kai maitinamės teisingai – tuomet yra palaikomas balansas mūsų organizme: mes esame sveiki ir mums nereikia rūpintis nei dėl viršsvorio, nei dėl apetito ar sotumo jausmo sutrikimo, nei dėl sveikatos problemų.
* Jei mokame įsiklausyti į tikruosius savo kūno poreikius, jei valgome tinkamą maistą tinkamu metu, jei valgome reikiamą kiekį, tuomet maistas tampa vienu svarbiausių geros sveikatos ir ilgaamžiškumo faktorių.
* Svarbu atsižvelgti ir į kiekvieno žmogaus organizmo unikalumą ir organizmo ypatumus – kiekvieno žmogaus mityba yra individuali, atitinkanti jo kūno poreikius. Kas tinka vienam, gali netikti kitam – nėra visiems vienodų mitybos standartų.
* Tuo tarpu šiuolaikiniame pasaulyje viskas yra standartizuojama: kalorijos, vitaminų kiekis, proteinų kiekis, baltymai, riebalai, angliavandeniai ir t.t.. Tačiau mes nesame vienodi, todėl ir mityba kiekvienam yra skirtinga.
* Rinkdamiesi maisto produktus, turėtume vadovautis spontaniškais, niekieno neįtakotais norais – jie ir nurodo natūralius kūno poreikius. Pavalgę stebėkime, kaip jaučiamės – maistas turi teikti energiją ir žvalumą, o ne sunkumą ir mieguistumą.
* Kaip suprasti – ką rinktis, jei, tarkim, užsimanome kažko saldaus, ir pirma mintis bus apie bananą, o šalia iškils mintis ir apie šokoladą? Žinoma, rinkimės bananą – jis natūralus, jį suvalgę patenkinsime ir saldaus skonio poreikį, ir gausime visas tuo metu reikalingas maistines medžiagas organizmui.
* Mokykimės klausytis kūno poreikių – kai juos patenkiname, valgome nedaug, nejaučiame alkio, jaučiamės energingi, esame sveiki. Ir atvirkščiai: kai nemokame tinkamai maitintis, jaučiame nuolatinį alkį, persivalgome ir negaluojame, nes negauname reikalingų organizmui medžiagų.
* Labiausiai mums tinkantis maistas – šviežias, neapdorotas arba mažai apdorotas, be dirbtinų cheminių medžiagų: dažiklių, kvapiklių, konservantų.
* Pratinkitės rinktis sveiką maistą, ir jau po kelių savaičių pastebėsite, kad jūsų skonis ir savijauta keičiasi, ir jūs renkatės natūralius, būtent jums tinkančius produktus.
* Svarbiausia – mitybos įpročius keisti palengva, sąmoningai ir motyvuotai. Lengva tai daryti, kai pagrindinis motyvas – gera sveikata ir kai pajuntate, kad ji – jūsų rankose.
(iš paskaitų apie Ajurvedą parinko R. V. – ruvi.lt)