|
|
|
|
|
|
|
Pirmieji muziejaus eksponatai – prabangūs tortai
|
Vakar (2012.05.10 ) pirmoje Lietuvoje tortų muziejaus atidaryme dalyvavę žinomi žmonės sprendė užduotį – sukurti pavadinimus neįprastų formų, unikaliems eksponatams. Dar prieš atidarymą, nuotraukose išvydusi vieną iš prabangių saldumynų dizainerės, šokolado skulptorės Elenos Kliment darbą verslininkė Inga Budrienė jį be dvejonių „pakrikštijo“ garsių mados namų „Chanel“ vardu. Antrąjį jai patikusį rožinį tortą, dekoruotą vaikiškais motyvais, žinoma kaunietė, trokštanti susilaukti dukrelės, pavadino „Mano svajonė“.
Laima Tamulytė – Stončė (Mama Rock n'Roll) liko sužavėta baltu tortu, pagražintu alyvos šakele. „Kiekvienas žiedelis buvo sukurtas rankomis ir tai iš tiesų stulbina! Tokį tortą būtų labai gaila supjaustyti“, - sakė dainininkė ir renginių vedėja, suteikusi gaminiui „Tebūnie...“ vardą.
„Fabrikant Corporation” prezidentas Lawrence’as Baliukonis, modelių agentūros savininkė Jolanta Sadauskienė ir renginių organizatorė Kristina Kaikarienė įspūdingiausiu pripažino barokinės išvaizdos tortą.
„Jis man – labiausiai šokoladiškas. Tokiam atsispirti tikrai sunku“, - tvirtino J. Sadauskienė, įsitikinusi, jog saldžiam meno kūriniui labiausiai tiktų „Madam Pompadur“ vardas. L. Baliukonis tortą taip pat pavadino skambiu, tik vyrišku vardu – „Cezaris“. K. Kaikarienė neabejoja, jog jam labiausiai tiktų „Dolce Vita“ prasmė. Kokį iš šių trijų pavadinimų išsirinks Tortų muziejaus, veikiančio Vilniuje, Pilies gatvėje, savininkas Algimantas Jablonskas kol kas neaišku.
Stilintas Mantas Petruškevičius išskyrė baltą, iškilmingoms šventėms itin tinkamą tortą. „jo pavadinimas turėtų būti itin skambus. Todėl jį sukurti reikėtų atsakingai“, - tvirtino M. Petruškevičius.
Pati tortus kūrusi prabangių saldumynų dizainerė E. Kliment tvirtino „įsimylėjusi“ saldumyną ant kurio viršaus įkurdintas aukso spalvos obuolys. „Jis turėtų vadintis „Saldi nuodėmė“. Perverčiau daug užsienio katalogų, kelis tūkstančius nuotraukų, bet niekur panašaus torto neišvydau“, - sakė rankų darbo šedevrais besididžiuojanti kūrėja.
Penkiolika metų tortams dizainus kurianti E. Kliment sakė, jog jai pats saldumynų gamybos procesas nėra įdomus. Todėl ji džiaugiasi galinti apipavidalinti išskirtinio skonio „AJ šokoladas“ meistrų paruoštus gaminius.
„Norėdama tik kurti atsisakiau savo verslo ir nusprendžiau gamyba neužsiimti. Sugalvoti idėją yra itin sunku. Bet kai galvoje išvysti viziją viskas vyksta greitai“, - tvirtino E. Kliment.
Ji ne sykį yra girdėjusi klausimus ar dekoracijos, labai primenančios tikroviškus akcentus, yra valgomos. Būtent dėl to ji šįsyk nenaudojo stiklą primenančios karamelės: „Užtenka to, kad ant tortų yra sagių, perlų, žiedų, kitų puošybos elementų, kurie sukelia daug klausimų“.
E. Kliment tvirtina tortais vaišintis galinti kasdien ir nejaučianti, jog kalorijos gadintų figūrą. Ji įsitikinusi, jog kalorijos tėra kiekvieno žmogaus pasąmonės vaisius.
Aštuoni kūrėjos sukurti tortai taps pirmaisiais vakar atidaryto muziejaus eksponatais.
„Tortų istorija yra labai paini ir įdomi. Sako, jog šio saldaus gaminio propromočiutė buvo duona, įvairioms apeigoms, tame tarpe ir vestuvėms, naudota jau prieš 5000 metų“, - sakė A. Jablonskas.
Anot jo, literatūroje tortai visuomet pirmiausia siejami su vestuvėmis. Aprašoma daug istorijų kai duonos trupiniais barstytos jaunųjų galvos. Vėliau tai kas likdavo, priklausomai nuo laikmečio, turėdavo suvalgyti jaunavedžiai arba jų svečiai. Ilgą laiką gyvavo ir tradicija vestuvėse patiekti du tortus: kuklesnį – jaunikio, o ištaigingą – nuotakos. Pastarasis buvo pjaustomas pokylio metu, o pirmasis suraikomas iš anksto ir sudėliojamas į dėžutes, kad svečiai išeidami galėtų namo parnešti lauktuvių.
„Torto, tokio, kokį jį mes įsivaizduojame dabar, atsiradimas siejamas su baroko laikotarpiu. Istorijų yra visokių. Manau, jos vertos įamžinti“, - sakė „AJ šokoladas“ savininkas ir muziejaus įkūrėjas A. Jablonskas.
