Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Renginių
Video
Katalogo kategorijų

Žuvis ir jūros gėrybės – stiprus imunitetas ir gera savijauta

Jei norime maitintis sveikai, į savo racioną privalome įtraukti ir žuvies produktų
Nuotraukos

Jei norime maitintis sveikai, į savo racioną privalome įtraukti ir žuvies produktų. Žuvį reikėtų valgyti du kartus per savaitę, o vienos porcijos dydis suaugusiam žmogui turėtų siekti 70–100 g. Mūsų organizmui naudingiausios riebiosios jūrų žuvys, turinčios omega-3 riebalų rūgščių.

Jei galite rinktis, visuomet pirkite šviežią žuvį, kadangi šaldytoje lieka kur kas mažiau maistingųjų medžiagų. Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai vis dažniau mėgaujasi ir retesnėmis jūros gėrybėmis, pvz., midijomis, krevetėmis, kalmarais, vėžiais ir t. t. Jūros gėrybėse yra daugybę vitaminų ir mineralų, be to, šie produktai yra mažiau kaloringi, todėl puikiai tinka svoriu besirūpinantiems žmonėms.

Kodėl valgyti žuvį yra sveika?

Imuninė sistema. Artėjant pavasariui žmogaus organizmas nusilpsta, todėl itin dažnai šiuo metų laiku vargina kosulys, sloga bei gerklės skausmai. Vienintelis būdas, padėsiantis išvengti minėtųjų bėdų, yra tinkama ir visavertė mityba, kurioje vieną svarbiausių vaidmenų atlieka žuvis – joje yra daugybę imuninės sistemos veiklą gerinančių mikroelementų, pvz., geležies, kalio, cinko ir seleno. Visame pasaulyje atlikti tyrimai patvirtino, kad žmogus, valgantis pakankamai žuvies produktų, kur kas rečiau skundžiasi peršalimo ligomis. Be to, įvairių šalių receptai padės paruošti netradicinių patiekalų, atitinkančių net ir išrankiausio gurmano skonį.

Širdis. Širdies ligos yra vienos dažniausių ir vienos didžiausių sveikatos problemų visame pasaulyje. Sergamumas šiomis ligomis kasmet didėja. Šią riziką galima sumažinti reguliariai valgant žuvį, ypač pasirinkus riebiąsias žuvis, pvz., lašišas, skumbres, menkes ar sardines, kurių sudėtyje yra daug omega-3 riebalų rūgščių. Žmogaus organizmas šių polinesočiųjų rūgščių negamina, todėl žuvis sumažina organizmui kenksmingo cholesterolio kiekį, gerina kraujotaką ir mažina trombų susidarymo galimybę.

Regėjimas. Atlikti tyrimai įrodė, kad reguliariai vartojant žuvį ir jūros gėrybes (t. y. ne rečiau nei du kartus per savaitę), galima išvengti prastėjančios regos problemų, kurios kelia sunkumų daugeliui vyresnio amžiaus žmonių. Žuvies produktai stiprina akių tinklainę, padeda išvengti geltonosios dėmės degeneracijos, apsaugo nuo sausos akies sindromo ir glaukomos.

Kaulai. Kaulai bus tvirti, jei jūsų organizmas gaus užtektinai kalcio. Riebiose jūros žuvyse esantys vitaminai D ir K padeda rūpintis kaulų stiprumu, t. y. reguliariai valgant žuvį bus užkirstas kelias kaulų trapumui bei osteoporozės vystymuisi.

Krūties vėžio profilaktika. Harvardo mokslininkai įrodė, kad krūties vėžio profilaktikai yra būtini žuvies taukai ir reguliarus jūros gėrybių vartojimas. Sergamumas šios rūšies vėžiu ypatingai didelis Europoje ir Vakaruose – šalyse, kur šviežia žuvimi mėgaujamasi gana retai. Japonijos gyventojai jūros gėrybes vartoja nuo mažumės, todėl nenuostabu, kad šios šalies moterys krūties vėžiu serga net penkis kartus rečiau.

Išvaizda. Dietologai tvirtina, kad žuvies taukai – puikus sprendimas svorio problemų turintiems žmonėms. Žuvyje esančios omega-3 riebalų rūgštys spartina medžiagų apykaitą, todėl yra sudeginama daugiau kalorijų. Be to, minėtosios rūgštys sumažina alkio jausmą. Žinoma, norint džiaugtis dailesniu kūno sudėjimu, būtina reguliariai sportuoti.

Atlikti tyrimai įrodė, kad reguliariai vartojami žuvies patiekalai padeda išsaugoti veido raumenų tonusą ir apsaugo odą nuo suglebimo. Be to, kai kurie dermatologai įsitikinę, kad reguliarus riebiųjų žuvų vartojimas padės atsikratyti veido raukšlių ir išlaikyti puikią odos spalvą. Žuvies taukai gali būti vartojami ir išoriškai – jais vilgoma išsausėjusi ir suskilusi oda.
Reguliariai valgoma žuvis skatina plaukų augimą, be to, stabdo jų slinkimo ir lūžinėjimo problemas. Grožio specialistai tvirtina, kad gerdami žuvies taukus arba du kartus per savaitę besimėgaudami riebia žuvimi, išsaugosite sveiką plaukų spindesį ir paslankumą.

Atskirų žuvies produktų nauda

Lašiša.

Jei nusprendėte pasimėgauti lašiša, venkite ūkiuose užaugintos produkcijos – sveikiausia valgyti laukines lašišas, kadangi natūraliomis sąlygomis gyvenusios žuvys pasižymi omega-3 riebalų rūgščių gausa, kurios būtinos kraujotakos sistemos ir širdies darbo gerinimui, atminčiai bei mąstymui. Be to, šios rūgštys kontroliuoja kraujyje esančio cukraus kiekį. Ūkiuose augintos lašišos maitinamos dirbtinai sukurtu maistu, be to, pasigirsta vis daugiau kalbų apie tai, kad čia žuvys gauna antibiotikų, o rausvam mėsos atspalviui išgauti naudojamas dažas kantaksantinas. Tiesa, išsigąsti nereikėtų – pramoniniu būdu užaugintos žuvys yra atidžiai tikrinamos, todėl parduotuves pasiekia tik Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti produkcija.

Sardinės.

Sardinėse, kaip ir lašišoje, gausu omega-3 riebalų rūgščių, būtinų mūsų gerai savijautai. Be to, jose yra daug kalcio, geležies, fosforo, magnio, kalio, vario, cinko, magnio, seleno ir B grupės vitaminų (ypač B12 vitamino, kurio nėra mėsoje).

Tunas.

Tunas yra vienas populiariausių jūros produktų, kuriame gausų baltymų, nepakeičiamų amino rūgščių, seleno ir B grupės vitaminų. Jei norite pasisavinti visas maistingąsias tuno medžiagas, geriausia jį valgyti žalią arba šiek tiek pašildytą.

Baltamėsės žuvys.

Šiai kategorijai priskiriamos neriebios žuvys, pvz., menkė, otas, plekšnė, jūros ešerys, starkis ir t. t. Nors šių žuvų sudėtyje yra mažai riebalų, vis dėlto jose daugybę aukštos kokybės baltymų. Iš baltamėsių žuvų ypatingo dėmesio sulaukia menkė, kurioje gausu B grupės vitaminų, mineralų ir seleno.

Midijos.

Midijos yra vertinamos kaip gamtinis antioksidantas, kurio sudėtyje yra įvairių mikroelementų ir biologiškai aktyvių medžiagų, be to, midijose gausu vitaminų B, E ir D.

Kalmarai.

Tai maistingas ir itin greit paruošiamas produktas, kurio sudėtyje yra daug baltymų, vitaminų C ir B. Kalmarai neturi riebalų ir yra lengvai virškinami, todėl juos itin dažnai rekomenduoja dietologai.

Krevetės.

Krevetėse ypatingai daug vertingų baltymų, gausu ir B grupės vitaminų. Kaip ir kiti jūros produktai, krevetės turi daug jodo ir pantoteno rūgšties. Nors krevetės beveik neturi riebalų, lygindami jas su kitomis jūros gėrybėmis, pamatytume, kad jose yra kur kas daugiau cholesterolio. Nereikėtų pamiršti, kad krevetės (ir moliuskai) gali sukelti alerginę reakciją.

Austrės.

Austrėse gausu vitaminų, jodo, mineralinių medžiagų ir baltymų. Šios jūros gėrybės itin lengvai virškinamos, be to, jos yra vienas geriausių geležies šaltinių. Reguliariai valgomos austrės gerina smegenų darbą. Šiuose produktuose gausu ir cinko, būtino žmogaus imuninės sistemos stiprinimui. Itin dažnai austrės siejamos su afrodiziakais, jos svarbios vaisingumui ir vyrų lytinei sveikatai.

Užterštų vandenų problema

Apie žuvies ir jūros gėrybių naudą kalbama itin daug, tačiau apie užterštus vandenis, kuriuose gyvena žuvys, diskutuojama gana retai. Specialistams didžiausią nerimą kelia vandens užterštumas metilo gyvsidabriu, kuris gali pakenkti stuburo bei galvos smegenims. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek nuodų patenka į mūsų organizmą – nors metilo gyvsidabrio gausu vandenyje, žuvyse jo randama gana retai. Žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos paprastai kaupiasi žuvų pelekuose, kepenyse, kauluose, žiaunose ir galvoje.

Dietologai nėščioms ir maitinančioms moterims pataria vengti žuvies, kurioje aptinkamas didžiausias gyvsidabrio kiekis, pvz., rykliuose, kardžuvėse, karališkosiose skumbrėse bei auksiniuose lynuose. Kitiems, siekiant maksimaliai sumažinti apsinuodijimo riziką, siūloma valgyti kiek įmanomą įvairesnę žuvį ir jūros gėrybes.