Viena iš sričių, kuriai Lietuvoje pastaraisiais metais gana dosniai skirta ES struktūriniai fondų lėšų, yra kempingų statyba. Tad jų, neretai vadinamų vienos nakties poilsiavietėmis, pastatytų merijų iniciatyva, atsirado ne vien mūsų šalies kurortinėse vietovėse, bet ir atokiose turistų, o ypač poilsiautojų rečiau lankomose vietose.
Kad pritrauktų kuo daugiau turistų, šalies kempinguose siūloma ne vien nakvynė. Štai sustojusieji Kurtuvėnų kempinge (Šiaulių r.) gauna ne vien nakvynę, bet ir pajodinėja. Pernakvojusieji Klaipėdos kempinge vaišinami šakočiais, o Biržų kempingo svečiai mokosi amatų.
Prikėlė merdintį kempingą
Biržų rajono savivaldybės už 600 tūkst. eurų (didžioji šių pinigų dalis – ES struktūrinių fondų lėšos) pastatytas kempingas dvejus metus stovėjo tuščias. Vis dėlto šiemet, pagaliau radus nuomotoją, kempingą „atrado“ keliautojai. „Dirbame dar tik šešias savaites, bet per tą laiką pas mus nakvojo ne vien mūsų šalies keliautojai, bet ir atvykėliai iš Kanados, Suomijos, Lenkijos ir kitų šalių“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Biržų kempingą iš rajono merijos išsinuomojusi Onutė Gružauskienė. Pasak verslininkės, parai jame pasistatyti kemperį kainuoja 15 eurų, palapinę – 4–6 eurus, o vieta automobiliui – 3,5 euro. Neturintys savos palapinės ją gali išsinuomoti už 7–10 eurų.
„Vis dėlto daugiausia užsienio svečių pas mus atvažiuoja dviračiais ir atsiveža savo palapines. Lietuviai, tarp kurių būta bene daugiausia klaipėdiečių, dažniausiai atvyksta automobiliais“, – pabrėžė Biržų kempingo vadovė. Ji sakė, kad svečiai paprastai nakvoja vieną arba dvi naktis. „Kad apsilankiusiesiems kempinge liktų didesnis įspūdis, pradėjau siūlyti edukacines programas: ir veltinių vėlimą, ir nėrimą ant grėblio ar dviračio rato, ir specialaus gardėsio – senovinių rožyčių – gamybą“, – pasakojo O. Gružauskienė.
Pasvalio merija už daugiau nei milijoną eurų yra įsirengusi kempingą, kuriame greta kemperiams ir palapinėms skirtų vietų yra penki stacionarūs poilsio nameliai. Kempingas įrengtas Pasvalio miesto parke, šalia jo – futbolo aikštynas. „Iš pradžių šį kempingą eksploatavo Pasvalio sporto mokykla, o nuo šių metų jį nuomojasi Klaipėdos verslininkai“, – aiškino vadybininku šiame kempinge dirbantis Vidmantas Kazlauskas. Jis pabrėžė, kad Pasvalio kempingą daugiausia aplanko ir jame nakvoja užsieniečiai. „Tačiau dažniausiai kempingas naudojamas futbolo stovykloms, o pas mus stovyklauja bei treniruojasi net ir Lietuvos rinktinės futbolininkai“, – sakė vadybininkas. Nakvynė Pasvalio kempinge esančiame namelyje kainuoja 8,5 euro, už palapinės pastatymą tenka mokėti 3,5 euro, o už kiekvieną nakvojantįjį palapinėse irgi imamas 3,5 euro mokestis. Kemperio pastatymo kaina – 12 eurų, iš nakvojančiųjų kemperiuose renkamas 3,5 euro mokestis.
Svečiai – iš viso pasaulio
Šiaulių rajono Kurtuvėnų kempingas – Kurtuvėnų regioninio parko nuosavybė. Šio parko vadovas Rimvydas Tamulaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad kempingą nutarta kurti 2009-aisiais, siekiant gauti ES struktūrinių fondų lėšų Kurtuvėnų dvaro sodininko nameliui atstatyti. Būtent šiame namelyje dabar įrengta kempingo virtuvė, dušas, tualetas, skalbykla, o atvykusiems svečiams suteikiama galimybė nakvoti kemperiuose bei palapinėse. Vieta kemperiui pastatyti Kurtuvėnų kempinge kainuoja 9 eurus, asmens mokestis – 5 eurai, vieta palapinei (priklausomai nuo palapinės dydžio) pasistatyti – 3–4 eurus. Atvykėliai turi galimybę pajodinėti Kurtuvėnų dvaro žirgyne laikomais žirgais.
R. Tamulaitis teigė, kad pagrindiniai šio kempingo klientai – vokiečiai, keliaujantys iš Kaliningrado srities Rygos link. Taip pat būta svečių iš Suomijos, Estijos, Naujosios Zelandijos, Kinijos ir kitų pasaulio šalių. Parko vadovas prisipažino, kad lietuvių į Kurtuvėnų kempingą atvyksta gerokai mažiau nei užsieniečių. „Paprastai pirmieji turizmo sezoną atidaro anglai, o po jų važiuoja ir kitų tautų žmonės“, – teigė Kurtuvėnų regioninio parko vadovas. Pasak jo, Kurtuvėnų kempingas nuolat turi gyventojų.
Svečius vaišina šakočiais
Nuolat užimtas, pasak administratoriaus Povilo Gorelčenkovo, būna ir Druskininkų kempingas. Šis kempingas priklauso Druskininkų savivaldybei, o jį administruoja merijos Turizmo informacijos centras. Šiame kempinge pastatyti kempterį kainuoja 17 eurų, vieno arba dviejų asmenų nakvynė namelyje – 26–30 eurų, o nakvynė vigvame (indėnų palapinėje) vienam arba dviem žmonėms atsieina 12 eurų.
Kempinge pastatyti septyni vigvamai. „Būtent jais ir garsėjame, o pagyventi vigvamuose paprastai nori vaikai, jie ir įkalba tėvus čia nakvoti“, – teigė P. Gorelčenkovas. Pasak jo, atvažiavusieji į Druskininkus šiame kempinge apsistoja ir dviem parom, ir dviem savaitėms. „Esame suskaičiavę, kad vidutinis gyvenimo pas mus laikas – trys paros“, – tikino kempingo administratorius. Anot jo, per viešnagę Druskininkuose žmonės paprastai skiria laiko apylinkėms apžiūrėti, vandens atrakcionų parkui aplankyti bei gydomosioms procedūroms. Kaip ir kitų šalies vietovių kempingų, pagrindiniai Druskininkų kempingo svečiai yra užsieniečiai.
Klaipėdos savivaldybės pastangomis pastatytas ir iki šiol jos valdytas Giruliuose esantis „Pajūrio kempingas“ nuo šių metų taip pat turi nuomotoją. Kempingo direktorius Renatas Sūdžius pabrėžė, kad visi nameliai dabar, sezono metu, nuolat būna užimti, o vietų kemperiams bei palapinėms pasistatyti dar yra. „Turiu sąrašą, iš kur atvykę žmonės šiuo metu gyvena mūsų kempinge. Tai – svečiai iš Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Olandijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos“, – sakė „Pajūrio kempingo“ vadovas. Pasak jo, žmonės atvyksta ir kemperiais, ir lengvaisiais automobiliais, ir pėsčiomis. Čia atvykę užsieniečiai stengiasi aplankyti apylinkes, o lietuviai paprastai skuba džiaugtis jūra. Kad svečiams suteiktų malonumą, kiekvieną rytą į kempingą kepėjai atveža šiltos duonos, bandelių ir šakočių. „Šakočiais svečius paprastai ir pavaišiname, nes daugelis užsieniečių nebūna matę tokių kepinių“, – pabrėžė R. Sūdžius.
Išsinuomoti keturvietį kempingo namelį („Pajūrio kempinge“ yra 12 tokių namelių) sezono metu kainuoja 60–65 eurus, vieta palapinei pasistatyti – 5–7 eurus, o kemperiui – 16 eurų. Asmens mokestis nakvojantiesiems palapinėse bei kemperiuose – 5 eurai.