Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Renginių
Video
Katalogo kategorijų

Fizinis aktyvumas keičia net genus

Mokslininkai tikisi, kad gauti duomenys padės sukurti naujus gydymo metodus tokioms ligoms, kaip cukrinis diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos
Nuotraukos

Ilgą laiką manyta, kad gimdami iš tėvų gauname tam tikrą genų rinkinį, kuris išlieka nepakitęs. Tačiau švedų mokslininkai iš Karolinskos instituto nustatė, jog ilgalaikės ištvermės treniruotės keičia genų aktyvumą, teigiamai veikdamos angliavandenių metabolizmo bei uždegiminius procesus.

Mokslininkai stebėjo 23 sveikus vyrus ir moteris. Tyrimo metu dalyviai turėjo tris mėnesius keturis kartus per savaitę po 45 minutes minti velotreniruoklio pedalus. O tiksliau, tik vieną pedalą – viena koja turėjo likti netreniruota ir pasitarnauti kaip kontrolinis pavyzdys. Po to mokslininkai paėmė nedidelį raumenų gabalėlio pavyzdį iš abiejų kiekvieno tiriamojo kojų ir jį panaudojo biopsijos tyrimui. Dar daugiau: ekspertai išmatavo savanorių raumenų jėgą iki treniruoklių kurso pradžios ir jam pasibaigus. Galiausiai buvo išanalizuota 20 tūkst. raumenų audinių genų.

"Paaiškėjo, kad lyginant su netreniruotais raumenimis, treniruotuose daug aktyviau reiškėsi genai, reguliuojantys angliavandenių metabolizmą ir prisitaikymą prie fizinių krūvių", – komentavo dr. Karlas Zundbergas, pagrindinis darbo autorius.

Taip pat buvo nustatyta, kad genai, sustiprinantys uždegiminius procesus, treniruotuose raumenyse buvo mažiau aktyvūs. Paaiškėjo ir tai, jog nuosaikus fizinis krūvis pagerino kūno ląstelių jautrumą insulinui. Manoma, jog tai įvyko dėl tam tikrų genominių insulino receptoriaus modifikacijų.

Mokslininkai tikisi, kad gauti duomenys padės sukurti naujus gydymo metodus tokioms ligoms, kaip cukrinis diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos.


Info

Ilgą laiką manyta, kad gimdami iš tėvų gauname tam tikrą genų rinkinį, kuris išlieka nepakitęs. Tačiau švedų mokslininkai iš Karolinskos instituto nustatė, jog ilgalaikės ištvermės treniruotės keičia genų aktyvumą, teigiamai veikdamos angliavandenių metabolizmo bei uždegiminius procesus. Mokslininkai stebėjo 23 sveikus vyrus ir moteris. Tyrimo metu dalyviai turėjo tris mėnesius keturis kartus per savaitę po 45 minutes minti velotreniruoklio pedalus. O tiksliau, tik vieną pedalą – viena koja turėjo likti netreniruota ir pasitarnauti kaip kontrolinis pavyzdys. Po to mokslininkai paėmė nedidelį raumenų gabalėlio pavyzdį iš abiejų kiekvieno tiriamojo kojų ir jį panaudojo biopsijos tyrimui. Dar daugiau: ekspertai išmatavo savanorių raumenų jėgą iki treniruoklių kurso pradžios ir jam pasibaigus. Galiausiai buvo išanalizuota 20 tūkst. raumenų audinių genų. "Paaiškėjo, kad lyginant su netreniruotais raumenimis, treniruotuose daug aktyviau reiškėsi genai, reguliuojantys angliavandenių metabolizmą ir prisitaikymą prie fizinių krūvių", – komentavo dr. Karlas Zundbergas, pagrindinis darbo autorius. Taip pat buvo nustatyta, kad genai, sustiprinantys uždegiminius procesus, treniruotuose raumenyse buvo mažiau aktyvūs. Paaiškėjo ir tai, jog nuosaikus fizinis krūvis pagerino kūno ląstelių jautrumą insulinui. Manoma, jog tai įvyko dėl tam tikrų genominių insulino receptoriaus modifikacijų. Mokslininkai tikisi, kad gauti duomenys padės sukurti naujus gydymo metodus tokioms ligoms, kaip cukrinis diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos.