Sporto bendruomenė siekia skaidrumo ir viešumo skirstant lėšas

Pirmadienį iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) tarybos pirmininko pareigų nušalinus Kūno kultūros ir sporto departamento generalinį direktorių Edį Urbanavičių, savo nuomonę išsakė sporto federacijų vadovai, žinomi sportininkai ir treneriai.

Modernius vadybos principus taikančių, geriausius rezultatus demonstruojančių ir didžiausią masiškumą turinčių federacijų vadovai svarsto galimybę palikti jų interesų neatstovaujančias organizacijas.

Virgilijus Alekna, daugkartinis Lietuvos olimpinis čempionas

Situacija nenormali, kai valstybės pinigus skirsto visuomeninių organizacijų atstovai ir už tai neprisiima jokios atsakomybės.

Lėšų poreikis sportui visuomet viršija galimybes, todėl skaidrumas ir viešumas yra būtinas.

Visuomeninės organizacijos, skirstant valstybės lėšas, gali dalyvauti, tačiau negali turėti sprendžiamojo balso. Galutinis sprendimas turi būti valstybės paskirtų asmenų, kurie po sprendimais pasirašo ir atsiskaito už lėšas.

Tomas Kučinskas, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas

Vakarykštį KKSRF sprendimą vertinu labai neigiamai. Ne tiek patį nušalinimą, kiek susidariusią situaciją. Mes, kaip ir daugelis federacijų, norime išskaidrinti Fondo veiklą. Turi būti aiškūs ir visiems žinomi kriterijai, pagal kuriuos skiriamos lėšos. Mes, kaip Plaukimo federacija, papildomų lėšų iš fondo negauname. Nesame savi, turbūt todėl ir negauname.

Pavyzdžiui, beveik pusė plaukimo rinktinės narių kilę iš Panevėžio. Baseino vadovai ne kartą teikė paraišką baseino modernizavimui, tačiau nieko negavo.

Mano manymu, skaidrumas yra labai aiškiai pamatuojamas dalykas. Susitikimuose su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Kūno kultūros ir sporto departamentu, savivaldybėmis visada akcentuoju, kad turi būti aiškūs kriterijai: masiškumas, sportiniai rezultatai, inventoriaus poreikis ir pan. Kiek kalbuosi su kitų šalių federacijomis, nesvarbu didelių ar mažų šalių, visos žino kriterijus, pagal kuriuos skirstomos lėšos. Federacijas reikia stiprinti, įgalinti, kad jos pačios aktyviai veiktų, valdytų finansus ir prisiimtų atsakomybę už rezultatus.

Jeigu kalbame apie Lietuvos sporto federacijų sąjungą (LSFS), tai ji laiką ir jėgas koncentruoja ne ten. Tarkime, situacija Vilniuje, kuomet nustatant aukšto meistriškumo ugdymo amžiaus kartelę nustatytas 17 metų amžiaus, kai buvo tartasi, jog bus 24 metai. Plaukimo federacijai tai yra peilis, nes plaukime sportininkai atsiskleidžia daug vėlesniame amžiuje. Tačiau LSFS mūsų interesų negynė.

Rimtai mąstau, kad turime išstoti iš LSFS, nematau prasmės ten būti. Niekada nekalbėjome apie organizacijos strategiją, viziją, tikslus.

Mindaugas Špokas, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius

Nė vienai iš Taryboje esančių organizacijų Lietuvos krepšinio federacija nepriklauso. Mano asmenine nuomone, skaidrumas ir viešumas sporte yra esminiai dalykai.

Kuo daugiau skaidrumo ir aiškumo bus skiriant finansavimą, tuo mažiau klausimų kils. Lėšos turi būti skiriamos pagal labai aiškius, visiems suprantamus ir žinomus kriterijus, o ne taip, kaip kažkas sugalvoja. Privalo būti labai aiški ilgalaikė sporto strategija, kad federacijos galėtų planuoti savo veiksmus ne metus į priekį, o visam olimpiniam ciklui.

Esu dirbęs vyriausybėje, todėl žinau, kad už valstybės pinigus atsakomybę turi prisiimti ją atstovaujantis pareigūnas. Negali būti, kad pinigus skirsto visuomeninių organizacijų atstovai, o atsakomybė tenka Kūno kultūros ir sporto departamentui.

Tik laiko klausimas, kada įvyks esminės permainos Fondo veikloje.

Eimantas Skrabulis, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas

Labai negatyviai vertinu Tarybos sprendimą. Fondas skirsto valstybės lėšas. Kaip gali taryba, kurioje tik vienas iš penkių narių yra valstybės pareigūnas, skirstyti lėšas? Kas tie visuomenininkai, kurie paskiria valstybės pinigus, ką jie atstovauja? Taip negali būti. Visuomeninis balsas gali dalyvauti svarstant projektus ir pareiškiant savo nuomonę, bet jų turi būti mažuma.

Lietuvos lengvosios atletikos federacija nepriklauso Lietuvos sporto federacijų sajųngai ir jokio įgaliojimo atstovauti mums nesame suteikę.

Matau Lietuvos tautinio olimpinio komiteto bandymą daryti stiprią įtaką KKSD veiklai, apie tai yra kalbėjęs ir buvęs KKSD direktorius. Bet tai yra labai blogai, visuomenės, sporto bendruomenės nariai ir ekspertai gali patarti, bet negali tokiais būdais veikti.

Ramūnas Grušas, Lietuvos teniso sąjungos prezidentas 

Vakar dienos situacija parodė, kad bet kokia gera iniciatyva gali būti sužlugdoma  labai greitai. Be to, tai daroma prisidengiant federacijomis, ko nevertėtų daryti. 

Jeigu taip pasielgę žmonės su tokia energija siektų vieno tikslo, tai tik padėtų  Lietuvos sportui ir federacijoms. Nuo to, kad jie pakeitė pirmininką, niekas nepasikeis – kaip nebuvo skaidrumo, taip ir nebus. 

Ar nuo to padaugės lėšų federacijoms? Ne. O kad greičiau jas paskirstys – kas nuo to pasikeis? 

Tokia situacija susiklostė, nes ambicingas, sporto problemas puikiai suprantantis žmogus pabandė stoti skersai kelio kažkam. Jau keleri metai LSFS nori vis kažką keisti. Norėjo keisti buvusį KKSD vadovą Klemensą Rimšelį. Atėjo dirbti naujas žmogus, bet ir jis jau piešiamas juodom spalvom.

Tačiau ką LSFS padarė dėl sporto federacijų? Ar jaučia tai federacijos? Bet štai kelti šurmulį dėl Fondo jau kelinti metai iš eilės – labai profesionaliai moka. Ir toks jausmas, kad tokiu būdu bandoma parodyti, kad kažkas daroma dėl federacijų.

Teniso sąjunga jokių teigiamų rezultatų nemato ir nejaučia, nes situacija nesikeičia. KKSD vadovas norėjo padaryti realius pokyčius, už tai ir gavo per nagus.

Rytis Davidovičius , Lietuvos regbio federacijos prezidentas

Labai keista situacija. Santykių aiškinimasis viešumoje nėra gerai. Bet net neabejoju, kad tai, ką matome, yra tik ledkalnio viršūnė. Esmė glūdi daug giliau. 

Aš sporte tik 30 metų, o jo vadyboje – apie 5-6 metus. Bet to visiškai užteko, kad pastebėčiau įdomiausią bei graudžiausią paradoksą sporte – jis tarsi "užvakuotas". Čia viskas keičiasi nelogiškai lėtai. Politikavimas, intrigos, siekis išlaikyti įtaką –  visa tai yra juodoji sporto pusė. Tai jaučiama visuose lygiuose, ir tai nėra paslaptis. Reikia su šiuo reiškiniu kovoti, jeigu mums rūpi pats sportas. Tad skaidrumas yra būtinas, tik tuomet visuomenė, rėmėjai galės sporto industriją vertinti palankiau.

Skaitant spaudos pranešimus, sudėtinga įvertinti konkrečią situaciją, vykstančią Fondo tarybos viduje. Aš niekuomet nepalaikysiu nė vieno, kuris nelogiškai ir tyčia priešinasi skaidrumui. Be to, atstovauti Lietuvos regbio federacijai, sprendžiant Tarybos pirmininko nušalinimą, nesu suteikęs.

Dainius Pavilionis, Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas

Tarybos sprendimą vertinu labai kritiškai ir neigiamai. E.Urbanavičiui pradėjus vadovauti KKSD, prasidėjo teigiami pokyčiai. Keturi Fondo Tarybos nariai sakosi atstovaujantys sportą, nors yra nesusiję su sportu.

LSFS organizuoja jaunučių žaidynes, bet tai daro iš Fondo pinigų. “Sportas visiems” graži organizacija, bet su didelio meistriškumo sportu nesusijusi. Šios organizacijos nesukuria nieko, tik įsisavina valstybės pinigus.

Jei pinigai, nesvarbu kokia forma, yra gaunami iš valstybės, tai valstybinė institucija ir turi juos skirstyti.

Noras pinigus skirstyti skaidriai ir viešai yra labai sveikintinas, o mūsų federacija įgaliojimo Taryboje kalbėti mūsų vardu nėra gavusi.

Prof. dr. Aleksas Stanislovaitis, legvaatlečių treneris

Nesu įsigilinęs į Fondo Tarybos veiklą, tačiau jei žmonės vengia viešumo ir skaidrumo, kažkas yra negerai.

Ši situacija labai žalinga sportui, nes valstybės institucijos matydamos, kaip sportas pešasi tarpusavyje dėl lėšų, jų gali skirti dar mažiau. Todėl reikia viską daryti skaidriai ir viešai.

Marius Vasiliauskas, Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas

Tinklinio federacija yra už viešumą. Pasisakome, kad visi projektai būtų viešinami – neturime ką slėpti. Kokia gali būti paslaptis kam naudojami valstybiniai pinigai.

Siūlome federacijoms pačioms savo iniciatyva viešinti kam gaunami valstybiniai pinigai.