Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Renginių
Video
Katalogo kategorijų

Norite atsikratyti „žieminių“ kilogramų? Dietologė pataria, kokių klaidų nedaryti

Apie dažniausias pavasarinio lieknėjimo klaidas ir sveiką svorio metimą pasakoja gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė
Nuotraukos

2021.03.10.

Nors pavasaris matosi tik kalendoriuje, daugelis ruošiasi paltus, megztinius ir kitus „sluoksnius“ padėti į aukščiausią spintos lentyną. Šilti drabužiai nėra vienintelis dalykas, kurį norisi „nusimesti“. Tiek žiema, tiek karantinas daugelį mūsų privertė sulaužyti visą šūsnį sveikos gyvensenos įpročių, tad šylant orams siekiame juos susigrąžinti ir atsikratyti kovidinių kilogramų. Deja, kai tai darome kliaudamiesi savo žiniomis ar informacija internete, neišvengiame klaidų, dėl kurių rezultatų nepasiekiame arba jie būna trumpalaikiai. Apie dažniausias pavasarinio lieknėjimo klaidas ir sveiką svorio metimą pasakoja nutukimo gydymo centro „CaloryCare“ gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.

Stebuklingos dietos paieškos ir „blogi“ produktai

Anot gydytojos, pavasarį galima pastebėti tendenciją, kad pas dietologus lankosi daugiau žmonių nei įprastai. Deja, dauguma nori pasirūpinti ne sveikata, o padailinti kūno linijas. Tai darydami savarankiškai, žmonės yra linkę kartoti populiarias svorio metimo klaidas. Viena jų – noras pasiekti greitų rezultatų. 

Nusprendę numesti svorio, žmonės pirmiausia leidžiasi į naujo ir „tikrai veiksmingo“ metodo paieškas internete, kurios, dietologės teigimu, neretai atveda prie deficitinių dietų – tokių, kurių laikydamiesi suvartojame ženkliai mažiau kalorijų, tačiau ir rezultatus išlaikome tik tol, kol negrįžtame prie įprastos mitybos. Šios dietos yra paremtos „vienas dydis tinka visiems“ principu ir maisto produktų arba jų grupių skirstymu į „gerus“ ir „blogus“.

„Žmonės neretai atsisako produktų, kurie tariamai yra „blogi“, nepaisant to, kad jiems jie gali būti visiškai tinkami. Kadangi kiekvienas iš mūsų esame individualus, tikrai neturėtume aklai atsisakyti gliuteno, laktozės, bulvių, saldumynų bei kitų populiarių dietų demonizuojamų produktų, jeigu mums tai nėra būtina dėl tam tikros sveikatos būklės“, – teigia D. Vaitkevičiūtė. Gydytojos nuomone, mėgstamų produktų atsisakymas tik sukelia žmogui daug streso, kai tuo tarp būtų daug naudingiau susikoncentruoti į tai, kokiais sveikatai naudingais produktais savo racioną galėtume papildyti.

Organizmo detoksikacija – ar verta „valyti“ organizmą?

Antroji populiari klaida, kurią įvardina gydytoja dietologė – organizmo detoksikavimas įvairiais sulčių kokteiliais, citrinų gėrimais ir tariamai valančiais mišiniais. Kol viena sveikos gyvensenos entuziastų pusė šiuos metodus giria, kita prieštarauja, teigdama, kad geriausias organizmo valymo metodas – turėti gerai funkcionuojančius inkstus ir kepenis.

„Detoksikacija yra mūsų organizme ląstelių bei organų lygmenyje vykstantis procesas. Jis užtikrina, kad būtų pašalintos medžiagos, susidarančios įvairiausių mūsų organizme vykstančių cheminių reakcijų metu. Šiame procese dalyvauja ne tik inkstai ir kepenys, bet ir oda, plaučiai bei virškinamasis traktas“, – sako D. Vaitkevičiūtė.

Gydytoja pabrėžia, kad jeigu mūsų organų veikla yra nepakitusi, mes niekaip negalime įsikišti ir padėti savo kūnui detoksikuotis vienokiais ar kitokiais produktais ar preparatais. „Metodai, kurie padeda išlaikyti organizmą sveiką yra labai paprasti ir gerai žinomi. Jie yra, buvo ir bus: sveikatai palankių mitybos principų laikymasis, sveikos gyvensenos pagrindų taikymas (aktyvus gyvenimo būdas, kokybiškas miegas), pakankamas kiekis vandens ir žalingų įpročių bei streso kontrolė“, – atskleidžia gydytoja dietologė.

Ar galime sulieknėti neliedami prakaito?

Nors aktyvus gyvenimo būdas ir yra vienas kertinių sveikos gyvensenos elementų, dažnai girdime, kad 80 % lieknėjimo vyksta virtuvėje, 20 % – sportuojant. Daugeliui žmonių toks santykis kelią klausimą, ar norint numesti svorio apskritai būtina sportuoti. D. Vaitkevičiūtė sako, kad nors kūno masės mažinimo procese didesnę dalį rezultato išties sudaro mityba, sporto svarbos nuvertinti nereiktų. „Sportuodami mes labai pasitarnaujame savo sveikatai. Sportas padeda normalizuoti medžiagų apykaitą, greičiau deginti kalorijas, sumažinti riziką susirgti įvairiomis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar antrojo tipo diabetas“, – pasakoja dietologė.

Nepaisant to, svarbu prisiminti, kad jeigu pradėsime ir gerinti mitybos įpročius, ir intensyviai sportuoti vienu metu, galime sulaukti atvirkštinių rezultatų – padidėjusio apetito ir papildomų kilogramų. D. Vaitkevičiūtės teigimu, pirmiausia turėtume perprasti teisingos mitybos principus ir jau pamatę pirminį rezultatą, prijungti nedidelį fizinį krūvį. Pradžiai puikiai tiks pasivaikščiojimai, lengvas bėgimas, plaukimas važiavimas dviračiu ir pan.

Svarbu išmokti pamilti savo kūną

D. Vaitkevičiūtė pastebi, kad žmonės, kurie kreipiasi į dietologus norėdami sulieknėti, neretai turi visiškai normalią kūno masę. Reikia turėti omenyje, kad laikui bėgant ir ypač perkopus ketvirtąją dešimtį, mes natūraliai priaugame svorio. „Tai – fiziologiškai normalus procesas, tačiau žmonės jį priima labai sunkiai ir daro viską, kad susigrąžintų savo „senąjį kūną“. Jų neįtikina net geri kraujo, organų funkcijų tyrimų rezultatai ir normalus riebalinės ir raumeninės masės santykis“, – pastebėjimais dalinasi gydytoja.

Prie itin aukštų standartų sau kėlimo prisideda ir socialinės medijos, kurios sukelia pagundą lyginti save su modeliais ar nuomonės formuotojais. „Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas iš mūsų turime savo standartinę kūno masę, kuri gali būti paveldėta. Įdomu ir tai, jog mūsų riebalinių ląstelių skaičius yra nulemtas genų ir jis nesikeičia – keičiasi tik šių ląstelių tūris. Tai, kiek riebalinių ląstelių žmogus paveldėjo, taip pat gali nulemti jo svorį“, – pabrėžia gydytoja. Todėl, anot jos, dietologo darbas yra labai susijęs su psichoterapeuto – didelė jo dalis yra padėti žmogui priimti save, pamilti savo kūną, vertinti savo unikalumą ir gerą sveikatą. Taip pat svarbu atsiminti, kad svoris tikrai nėra tas dėmuo, pagal kurį turėtume apsibrėžti savo savivertę. Pasauliui galime duoti gerokai daugiau, nei tik „svajonių“ skaičių ant svarstyklių.