Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Renginių
Video
Katalogo kategorijų

Kaip „Vilkai MC“ į Angliją keliavo

Buvo laikas, kai išvykti į kurią nors vakarų šalį buvo ganėtinai
Nuotraukos

Buvo laikas, kai išvykti į kurią nors vakarų šalį buvo ganėtinai sudėtinga arba visai neįmanoma. Dabar situacija gerokai pasikeitė ir turint noro, galima vos ne kas savaitgalį keliauti į Prancūziją, Norvegiją ar Angliją. Pastaroji šalis lietuvius ypač traukia. Vieni ten dirba ir gyvena, kiti dar randa laiko suruošti šventę ir pakviesti į ją tautiečius iš Lietuvos. Apie vieną tokią šventę šiandien mums pasakoja „Vilkai MC“ klubo narys Ramas.

Šių metų vasario 7d. „Vilkai Sautheast MC“, įsikūrę Anglijoje, Esekse savo klubhauze (apie klubhauzo atidarymą rašėme anksčiau) nusprendė padaryti šventę kitiems regiono klubams, panašią į tas, kurias rengiame Kaune, savo klubhauze. Šį kartą renginys buvo skirtas vietos moto klubams, tačiau kadangi tai buvo pirmoji vieša ir ganėtinai didelė mūsų Anglijos brolių Vilkų (taip juos vadiname) šventė po klubhauzo atidarymo renginio, tad nusprendėme sudalyvauti ir mes. Juolab, kad šiandien nuskristi iš Kauno į Londoną beveik tas pats, kas atvažiuoti iš Kauno į Vilnių. Nereikia nei iškvietimų, nei vizų. Tiesiog nusiperki bilietą ir skrendi. Jeigu bilietą pirksi anksčiau, galima gerokai sutaupyti, nes tada jis kainuos pigiau – maždaug apie 100 eurų į abi puses. Draudimas, tiek sveikatos, tiek šiaip, nėra būtinas, tačiau rekomenduotinas. Maža kas gali nutikti svečioje šalyje. Ir labai svarbu važiuojant į oro uostą nepamiršti asmens dokumento, nes tada kelionė gali baigtis dar neprasidėjus. Taip pat nereiktų per daug „prisišvęsti“ ar bandyti imti neleistiną bagažo kiekį, nes muitininkai, tiek anglų, tiek ir lietuvių, gerai dirba savo darbą ir rūpinasi, kad visur būtų tvarka.

Visi žino, kad keliauti smagiau didesne kompanija, tad kartu vykti pakvietėme ir kito kauniečių klubo – „Aliens MC“ – narius.

Mūsų brolių Vilkų šventė buvo numatyta šeštadienį, tačiau mes į Londoną išskridome penktadienį. Londone, Stansedo oro uoste mus pasitiko broliai Vilkai, tad su kelione iš oro uosto į klubhauzą problemų nebuvo, tačiau skrendantiems reiktų nepamiršti, kad Londonas – ne Kaunas ar Vilnius. Ten yra ne vienas oro uostas, tad reiktų dar prieš skrydį išsiaiškinti, kur tiksliai leisitės. Tiesa, mes taksi nesinaudojome, o metro bilieto kaina dienai – 10 svarų. Beje, už tuos pačius 10 svarų galima iki soties prisikirsti kokiam kinų restoranėlį, nors šiaip maistas Anglijoje brangesnis, todėl vėliau mes svečius vaišinome lietuviška kepta duona ir rūkyta mėsyte.

Turėdami laiko, pasivaikščiojome po Romfordo centrą. Kadangi mūsų buvo ganėtinai didelė kompanija, šį kartą apsistojome iš anksto užsakytame viešbutyje. Skrendantiems savaitgaliui į Londoną viešbučius taip pat rekomenduočiau užsisakyti iš anksto. Taip gausite pigiausią ir patogiausia jums variantą, nes paskutinę minutę gerų vietų, kaip taisyklė, nebelieka. Beje, viešbučio, bent jau to, kur apsistojome mes, kainos tokios pat kaip ir Lietuvoje, tad gyventi galima.

Penktadienio vakarą pasitaikė proga apsilankyti vieno vietos MC klubo klubhauze. Jie irgi rengia atvirų durų dienas, tad tiek moto broliai, tiek jiems prijaučiantys, čia yra laukiami.

Kiek nustebino, o vėliau pradžiugino, kad net Londone jautėmės kaip namie. Aišku, daug davė ir tai, kad mus visur lydėjo Anglijos broliai Vilkai, bet ir šiaip, kiek teko pastebėti, anglai ganėtinai draugiški ir malonūs žmonės.

Šeštadienis praėjo besirengiant pirmai didelei ir viešai „Vilkai Sautheast MC“ šventei. Į atvirų durų dienas susirinko apie 11 vietos moto klubų. Galbūt jie ne visi girdėti ar pažįstami Lietuvoje, tačiau aišku, kad nuo šiol jie visi žinos apie Lietuvą. Tikiuosi, kad sulauksime jų ir į svečius, nes bendravimas su moto broliais, būtų jie anglai, lietuviai, vokiečiai ar norvegai, visada yra šiltas ir draugiškas. Šventinis vakaras mūsų klubhauze Esekse tai dar kartą įrodė – kai žmones vienija bendri tikslai ir bendros idėjos, nebelieka nei sienų, nei kalbos barjerų. Tereikia vieniems į kitus žiūrėti draugiškiau, sakyčiau net „broliškiau“ ir tikrai visiems bus smagiau.

Kas man pačiam įsiminė iš šios kelionės? Labiausiai tas, kad net perskridęs visą Europą ir nusileidęs svečioje šalyje, kur visi važinėja ne ta kelio puse, aš jaučiausi kaip namie. Tad tik grįžus vėl norisi lėkti pas brolius Vilkus, tik šį kartą – sėdus ant motociklo. Ką, tikiuosi, šiemet ir pavyks padaryti.

 

Ramas, Vilkai MC