Vėlyvą 1939 m. vasarą Londonas buvo antras pagal dydį miestas visame pasaulyje ir savo dydžiu nusileido tik Niujorkui. Tuo metu Londone pasiutusiu tempu vyko gyvenamojo būsto statybos – miestas bandė susidoroti su sparčiai augančiu gyventojų skaičiumi. Prabėgus daugiau nei 75 m. Londone ir toliau išlieka gyvenamojo būsto problema, tačiau Londonas jau nebepatenka net į didžiausių pasaulio aglomeracijų (susiliejusių miestų) 20-tuką. Tiesa, šiuo metu Londono gyventojų skaičius viršija 8,6 milijono žmonių ir yra didesnis nei Niujorko.
Miesto gyventojų sudėtis. 1939 m. tik 2,65 proc. Londono gyventojų buvo gimę užsienyje, daugiausia – Airijoje. Šiuo metu užsienyje gimusių Londono gyventojų skaičius siekia 37 proc., o „baltieji britai“ (angl. white british) oficialiai priskiriami miesto gyventojų mažumai.
Sveikata. Šiais laikais miesto gyventojai gyvena žymiai ilgiau, dėl naujų vaistų, išvystytos Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) sistemos, švaresnio oro ir geresnio maisto. 1939 m. vidutinė Londono gyventojo trukmė buvo 62 metai, šiais laikais kievienas londonietis gali tikėtis sulaukti 82 m. ir daugiau.
Išsilavinimas. 1939 m. dauguma Londono vaikų baigdavo savo mokslus būdami 14 metų ir tik 1 vaikas iš 50 mokydavosi universitete (universitete beveik be išimčių mokydavosi vien tik vyrai). Šiais laikais 43 proc. vidurinį išsilavinimą įgijusių britų studijuoja šalies aukštosiose mokyklose.
Darbas. 1939 m. Londonas buvo milžiniškas pramoninis centras – 1 iš 3 suaugusių miesto gyventojų dirbo gamyklose, o darbas ofise dažniausia būdavo įmanomas tik Londono Sičio bankuose ir vertybinių popierių brokerių kompanijose. Dabar virš 90 proc. pramoninių darbų Londone pakeitė darbai paslaugų, informacinių technologijų ir finansinių paslaugų srityse.
Aukščiausias pastatas. 1939 m. aukščiausias Londono pastatas buvo Šv. Pauliaus katedra (angl. St Paul‘s Catedral), kuri tuo metu šį titulą turėjo jau virš 200 metų. Šiuo metu Šv. Pauliaus katedra užima tik 41 vietą tarp aukščiausių Londono pastatų. Kai Londone bus baigti statyti visi planuojami dangoraižiai, Šv. Pauliaus katedra gali nebepatekti net į 100-uką aukščiausių Londono pastatų.
Kelionės. Prieš II Pasaulinį karą automobiliais galėjo keliauti tik turtingiausios britų šeimos – 1939 m. visoje Jungtinėje Karalystėje buvo tik du milijonai privačių automobilių. Šiuo metu vien Londone privačių automobilių skaičius viršija 2,6 milijono, tačiau tiek anuomet, tiek dabar vienas dalykas beveik nepasikeitė – automobilių greitis Londono eismo spūstyse retai kada viršija 10 mylių (16 kilometrų) per valandą. Tiesa, saugumas keliuose nuo 1939 m. gerokai padidėjo – 1939 m. dėl eismo įvykių Londono gatvėse žuvo 1 187 žmonės, 2014 m. – 132 žmonės.
1939 m. Londono gyventojai per metus autobusais keliaudavo 2,2 milijardo kartų – šiek tiek daugiau nei dabar, tačiau šiuo metu Londono metro traukiniais kasmet keliauja 1,26 milijardo žmonių – daugiau nei dvigubai daugiau nei 1939 m., kai metro keliavo 500 milijonų žmonių.
Būstas. 1939 m. namas Londono priemiestyje vidutiniškai kainavo 1 000 svarų, dabar – 460 000 svarų. Tuomet įsigyti namui pakakdavo vidutinės trijų metų algos, šiuo metu – 16 metų algos ir daugiau. Nepaisant santykinai pigesnių namų, 1939 m. dauguma londoniečių nuomojosi būstą iš būsto savininko (angl. landlord) ir tik trečdalis miesto gyventojų galėjo džiaugtis nuosavais namais. Šiuo metu nuosavame būste gyvena kiek mažiau nei pusė miesto gyventojų, tačiau šis skaičius sparčiai mažėja vis labiau įsigalint vadinamajai „nuomininkų kartai“ (angl. generation rent). Šiais laikais gyvenamojo būsto statybos Londone vargiai siekia ketvirtadalį praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio statybų apimties, kuomet pašėlę statybų tempai apjungė istorinį Londono centrą su nutolusiais priemiesčiais.
