Vaikų dalybos po skyrybų – kam tai naudinga

Tikiu, kad tiems, kurie vaikų neturi arba džiaugiasi šeimynine laimę, tokia antraštė gali sukelti nuostabą, sutrikimą ar net pasipiktinimą. Galima bus tik pasidžiaugti, jeigu tokių žmonių dar yra, nes nemaža mūsų visuomenės dalis, tiesiogiai ar per artimiausius giminaičius, susidūrę su vaikų dalinimosi po tėvų skyrybų procesu žino, jog tai pamažu tampa savotišku verslu. Ir ganėtinai pelningu. Netikite? Tada apie viską iš eilės.

Būna gyvenime atveju, kai žmonės skiriasi. Nesutapo interesai, išblėso jausmai ar dar kas nors. Jeigu vaikų nėra, skyrybos, dažniausiai, ilgai netrunka. Juo labiau, kad šiandien apstu ne tik advokatų, bet ir skyrybų biurų, žadančių „lengvas ir greitas“ skyrybas. Jeigu pora turėjo vaikų, tada situacija radikaliai keičiasi. Ar kas nors matė kokios nors kontoros skelbimą, žadantį „greitai ir lengvai padalinti vaikus“? Panašu, kad tokių skelbimų nėra, nes jeigu visos poros po skyrybų gražiai sutartų dėl tolesnio bendravimo su vaikais, be darbo liktų jas „greitai ir gražiai“ išskyrę advokatai. Ir ne tik jie. Buvusiems sutuoktiniams nustojus pyktis dėl vaikų, sutriktų visa „maitinimosi grandinė“.

Taigi, visų pirma prasidėjus „vaikų dalybų“ procesui, darbo turi advokatai. Praktika rodo, kad bylos, kuriose viena ar kita forma sprendžiami su vaikais susiję klausimai, trunka ne vienerius metus. Ėmęsis tokios bylos advokatas porai – trejetai metų turi garantuotą klientą.

Darbo turi ir teismai, nes visi teisiniai klausimai nagrinėjami tik teismuose. Tie, kas nesusidūrė, tikėtina, nežino, kad teikiant teismui prašymus, ieškinius, papildymus už juos beveik visada tenka mokėti. Pinigai pervedami Mokesčių inspekcijai arba per ją. Taip į „maitinimosi grandinę“ įtraukiama dar viena grandis.

Be to, visos, su vaikais susijusios bylos, neapsieina be tokios įstaigos, kaip Vaiko teisių apsaugos skyrius, dalyvavimo. Tokiuose, esą vaikų interesus ginančiuose, skyriuose dirba armijos žmonių. Vien prie Vilniaus savivaldybės įsikūrusiame skyriuje dirba pusšimtis žmonių (informaciją suteikė Vilniaus miesto savivaldybė). Galima spėti, kad panašiai žmonių „dirba“ ir kitų Lietuvos miesto skyriuose. Žodis „dirba“ specialiai parašytas kabutėse, nes, remiantis oficialia, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės prie LR Seimo pateikta informacija, dėl VTAS maždaug kas antrą dieną rašoma po skundą. Beveik pusė skyrių darbuotojų veikla ar neveikla nepatenkintų tėvų parašytų skundų pasitvirtina. Nepaisant tokio „neigiamo balanso“, skyriai toliau sėkmingai „dirba“. Visiems teko girdėti apie tai, kad iš darbo atleidžiami prasižengę politikai, nuo pareigų šalinami prisidirbę policijos pareigūnai, tačiau dar niekas nėra girdėjęs, kas rimtesnės bausmės už savo blogai atliekamą darbą būtų sulaukęs nors vienas VTAS darbuotojas. Bet už šių žmonių veiklą taip pat mokame. Tiksliau, juos išlaikome mokėdami mokesčius, nes pats skyrius jokio produkto nekuria ir prie ekonomikos augimo tiesiogiai neprisideda.

Žiūrim toliau. Kai procesas užsitęsia, dažnokai ne tik vaikui, bet ir tėvams prireikia psichologo pagalbos. Taigi, kol vyksta teismai, darbo gauna ir psichologai. Vienų psichologų darbą apmoka valstybė, kitiems moka patys proceso dalyviai. Taip pat iš savo kišenės proceso dalyviai perka vaistus – raminamuosius, antidepresantus ir t.t. Į „grandinę“ įtraukiamos ir vaistinės. Apie tai, kad vaistų pramonė – viena pelningiausių pasaulyje, dabar nekalbėsime. Tie, kam teko pirkti psichologų rekomenduotus vaistus, žino kiek jie kainuoja.

Beje, kalbant apie psichologus – kartais, situacijai proceso metu tampant labai sudėtingai, prašoma teismo vaikui skirti nepriklausomą, nešališką psichologinę ekspertizę, kurią gali atlikti tik tam tikros įstaigos. Ekspertizės kaina svyruoja nuo 600 iki 1 500 Lt. Už ją taip pat moka patys proceso dalyviai, o mes turime dar vieną grandį.

Gerbiu medikus ir visus medicinos darbuotojus. Ne kartą esu susidūręs su puikiais, iš širdies dirbančiais medicinos atstovais ir apie juos likę patys šilčiausi prisiminimai, tačiau „vaikų dalybų procese“ jie taip pat figūruoja. Dažniausiai tai būna teismo medicinos ekspertai, į kuriuos pusės, su teismo siuntimu arba be jo, kreipiasi norėdamos nustatyti ar užginčyti tėvystę, norėdamos užfiksuoti smurto šeimoje atvejus ir t.t. Tėvystės nustatymas atliekant DNR tyrimus kainuoja apie 1 000 lt. Dar viena nemenka suma, su kuria atsisveikina dėl vaikų nesutariantys tėvai.

Galvojate tai viskas? Tikrai ne. Teismui priėmus vieną ar kitą nutartį dar nereiškia, kad šalys ją geranoriškai vykdys. Susidūrus su piktybiniu teismo nutarties nevykdymo atveju, dažniausiai, kreipiasi į anstolius. Jų paslaugos taip pat kainuoja. Abiem šalims, tad į „maitinimosi grandinę“ įjungiama dar viena grandis.

Atskirais atvejais, siekiant labai žemų tikslų, viena iš šalių gali pasamdyti privatų detektyvą arba sumokėti kokiam nors pasiklausymo ir žmonių sekimo subtilybes išmanančiam asmeniui, kad pastarasis padėtų sekti kitą pusę, stebėtų ją, jos laisvalaikį, bendravimą su vaiku ir t.t. Tiek detektyvai, tiek ir, tarkim, paslaugūs kaimynai, už dyką nedirba – „maitinimosi grandinė“ pildoma toliau.

Taigi, jau turime ganėtinai ilgą ir ne pačią pigiausią „maitinimosi grandinę“, kurią dar būtų galima papildyti žaislų ir drabužių parduotuvėmis, kavinėmis ir t.t. Kadangi mūsų visuomenėje vis dar įprasta po skyrybų tėčiams patikėti tik „bankomato“ vaidmenį, mamos, „staiga“ sugalvojusios, kad reikia pasirodyti geroms ir draugiškoms, leidžia tėčių mokamus pinigus vaikų papirkimui. Ne vienas tėtis po skyrybų iš atskirai gyvenančio vaiko yra girdėjęs frazę – mama gera, ji man žaislų nupirko, o ką tu nupirksi? Vaikui visai neįdomu iš kur mama gauna pinigus naujiems žaislams ir drabužiams, jam (kaip beje ir mūsų valstybei) nerūpi ar turi iš ko gyventi pats tėtis. Šiuo atveju viskas susiveda į paprastą manipuliavimą vaiku – mama gera, nes perka, tėtis blogas, nes neperka...

Turime gražią ir ilgą „maitinimosi grandinę“. Jeigu dar prisimenate biologijos pamokas iš mokyklos, tada žinote, kad jeigu „kažkas valgo, tai kažkas turi būti suvalgytas“. Vaikų dalybų procesas – ne išimtis. Tik, skirtingai nuo įsigalėjusios nuomonės, labiausia čia kenčia ne tėvai, nors jiems taip pat nėra lengva. Labiausiai visuose šiuose „žaidimuose“ kenčia vaikai – mažesni dar nesupranta, kad jais manipuliuojama arba pasiduoda psichologiniam vienos iš pusių spaudimui, didesni patys pradeda manipuliuoti nesutariančiais tėvais. Galiausiai visi šie, buvusios šeimos viduje vykstantys procesai, prasiveržia į išorę. Psichologai specialistai jau seniai muša pavojaus varpais, kantriai aiškindami, kad tėvų nesutarimuose užaugę vaikai vėliau gyvenime susiduria su daugybę problemų, kurių neturi taikioje aplinkoje augę vaikai. Psichologai ragina tėvus išmokti atleisti, nepykti arba bent jau neperkelti savo konfliktų ant vaikų pečių, tačiau kam įdomi specialistų nuomonė, kaip vaikų dalybos maitina tiek žmonių? Ką reiškia vieno ar kito mažo žmogučio likimas, kai „kova dėl jo teisių“ yra tokia pelningai? Taigi, tėčiai ir mamos, jokiu būdu nesitarkite taikiai. Kovokite toliau. Pykitės, plėšykitės, samdykitės pagalbininkus. Jūs ir tik jūs atsakingi už tai, kad sėkmingai gyvuotų visa įvardinta „maitinimosi grandinė“, tad pasistenkite ir nepalikite jos be darbo... O vaikai kaip nors išgyvens...

Vidmantas Misevičius

Prim.lt