|
|
|
|
Vytinta mėsa (kiauliena)
|
Svarbu, kad pirktumėte mėsą iš patikimo šaltinio, neužlaikytą kur nors netinkamomis sąlygomis, laikytos per ilgai. Žalios dešrelės prekybos centruose dažnu atveju jau yra antrinis produktas, pagamintas iš neparduotos išsyk mėsos, todėl dešreles vytinimui geriau kimštis pačiam arba iš asmeniškai patikrinto mėsininko, namų šeimininkės. Mes ruošėme vytintą mėsą iš kiaulienos, jautiena ruošiama kiek kitaip.
Primas žingsnis mėsos vytinimui – ją nuplauti, atskirti riebalus nuo liesos mėsos. Galite naudoti ne būtinai brangią išpjovą, karbonadą, o pakaks ir kumpio be kaulo arba tinkamas net kumpis su kaulu (kurį reikia pašalinti)
Tada puode virsime marinatą, kuriam reikės kelių lauro lapų, kelių neskaldytų pipirų ir maždaug 200 – 300 gramų druskos ir šauktą – du cukraus kilogramui mėsos. Pradžiai mėginkite gal dėti kiek daugiau druskos, o vėliau patys patirsit subtilybės kiek jos reikėtų Jūsų skoniui. Mėsos į verdamą marinatą nededam! 
Išvirus marinatą būtinai jį atšaldykite iki kambario temperatūros, ar apskritai palaikykite balkone, kad marinatas būtų šaltas.
Sudedam mėsą į atšaldytą marinatą, galim pakapoti petražolių ir paliekam šaldytuve nuo 2 iki 3 dienų (sūresnis marinatas trumpiau, mažiau sūrus marinatas – ilgiau).
Po išlaikymo marinate, bent jau mano asmeninė rekomendacija būtų, mėsą valandėlę palaikyti gėlam vandenyje (mažiau apsidruskuoja vytinamos mėsos paviršius), bet galima tiesiog išimti ir popieriniais rankšluoščiais apdžiovinti.
Tada mėsą apvolioti prieskonių mišinyje kokiame tik pageidaujate – malti pipirai, žolelės, žolelių mišiniai ar kas tik Jums atrodo tinkama.
Prieskonius gerai įtrinti ir jei prieskoniai gerai laikosi savaime, galima mėsą kabinti virvute arba jei nesilaiko ar šiltuoju metų laiku, norit apsaugoti vytinamą mėsą nuo musių, dėti į nailoninę moterišką kojinę ar sukti į marlę. Tada mėsą kabinam kur nors šiltesnėje vietoje virtuvėje, gal kur nors netoli nuo radiatoriaus, bet būtinai į vėdinamą vietą, ne kur nors akliname konteineryje. Jei visam šiam proceso estetiškumui modernioje namų aplinkoje priešinasi namiškiai, galima mėsą laikyti iš štai tokioje konstrukcijoje iš vyno dėžės ir kinietiškų pagaliukų
Mėsą vytinam maždaug dvi – tris savaites (priklauso kaip šilta ir kaip vėdinama patalpa) ir galim ragauti.
Jei laikysite mėsą ilgiau, ji gali suvysti į „ragą“ – kietą, sunkiai atkandamą, labiau plėšomą mėsos gabalą, bet tokia mėsa laikysis ilgiau ir išgyvens gal kokį pusmetį ar metus net ir karščiausiomis vasaros dienomis, tiesa ji labiau tiks apvirti sriuboje, išmirkyti košėje. Jei laikysite apie porą savaičių ir nelabai karštai, tai gausite panašią į parduotuvinę, bet žymiai skanesnę vytintą mėsą, greitai negendančią žygiuose ir stovyklavime (apie kainos santykius tarp pirktinės ir taip paruošimos mėsos net nekalbu).
Jei pageidaujate tokios rausvesnės mėsos, vyniokit ją į kepimo popierių ir laikykit šaldytuve ar vėsioje vietoje, o jei pageidaujate pasiruošti pasaulio pabaigos scenarijui – dar džiovinkite.
Kas svarbu. Atsirinkite tikrai gerą, patikrintą mėsą iš patikimo pardavėjo (galit ir netikėti, bet vienas didžiausių mėsos apyvatumų ir statistiškai šviežiausia mėsa yra Norfos prekybos tinkle). Galite palikti ploną, nediduką sluoksnį riebalų, nebūtina išmėsinėti iki idealiai liesos mėsos. Būtinas kvapnus, skanus žolelių mišinys, nes tiesiog vytinta kiauliena turi specifinį kvapą. Šią procedūrą galima kartoti ir stovyklavimo sąlygomis vasarą, tiesiog būtina apsisaugoti nuo musių ir išlaikyti protingą temperatūros vidurkį – neperkarštą ant kepinančios saulės ir nepervėsų ir drėgną naktimis ar lietingomis dienomis.