„TopGear“, sekdamas Prim.lt pavyzdžiu, ieško tinkamiausio automobilio šeimai

Kol Prim.lt komanda ir jų pagalbininkai ieškojo talpiausio automobilio, „TopGear“ komanda taip pat nesėdėjo rankas sudėjusi ir ėmėsi panašaus projekto. „TopGear“ apdovanojimų 2017“ komisijos narys, ilgų kelionių maniakas UAB „Turto administravimo grupė“ direktorius Arūnas Ivanauskas gerokai pakratė „Peugeot Traveller“ ir „Ford C-Max“, pretenduojančius tapti geriausiu šeimos automobiliu.

„Pirmiausia į galvą šauna mintis, kad šeimos automobilis turi būti didelis. Gerai būtų, kad viduje patogiai įsitaisytų bent keturi asmenys, nors mūsų šeimai to maža. Mus tenkintų, jeigu vietos atsirastų šešiems. Taip pat turėtų tilpti nemažai daiktų – tegul ne savaitės trukmės kelionei po kaimynines valstybes, bet bent jau po savo šalį ar nuvažiuoti iki kaimo. Nors, kita vertus, o kodėl ne į kalnus paslidinėti... O jeigu jau kelionei, tai, aišku, neturi srėbti degalų kibiras/100 km.

Išankstinė mano nuostata paprasta – automobiliai yra visi geri, kurie užsiveda ir važiuoja. Tad sėdu į „Ford C-Max“ ir apsidairau, kur ką galima pajunginėti. Sėdėti patogu, matomumas geras. Vietos pakankamai. Bent jau man... O už manęs? O už manęs – ne kas. Ten atsisės tik nevalgus 7-metis. Taip, priekinės sėdynės atsitraukia tobulai, kai priekyje įsitaiso aukštesnis nei190 cm asmuo. Bet už jo sėdėti nebelieka vietos.

Mano požiūriu, tai minusas. Bagažinės skyrius pakankamai didelis. Dar vienas pliusas – galinės sėdynės lengvai išsiima. Labai malonu, kai susiruoši į sodybą, ir nereikia sukti galvos, kur įsidėti kad ir žoliapjovę. Prietaisų skydelis patogus, viskas matosi, lengvai pasiekiama.

Kadangi dar nesu pripratęs prie „Start / Stop“ funkcijos, man ši naujiena pasirodė gan maloni.

Judame. Fordukas smagiai šokteli iš vietos. Gal net truputį per smagiai. Man patinka judrumas, bet turint galvoje, kad prie vairo sėsiu ne tik aš, o ir tie, kurių stažas dar menkas, norėtųsi truputį ramesnio. Tačiau tai ne priekaištas. Išvažiavome iš aikštelės į kelią, ir kažkoks garsas už nugaros privertė atsisukti. Pamaniau, gal kas panoro įšokti kartu pavažiuoti. Bet ne, durys uždarytos. Pasirodo, pervažiavome grubesnio asfalto ruožą. Net nežinau, kaip vertinti, ar „Ford“ labai tylus automobilis, kad iškart išgirsti pašalinius garsus, ar atvirkščiai, nepakankamai izoliuotas nuo išorės triukšmo. Dėl to minuso taip pat nerašysiu, nes visada galima garsiau pasileisti radiją.

Išvažiavus į platesnį kelią automobilis paklusniai didino greitį, važiavo smagiai, aplinką mačiau puikiai, tiek priekyje, tiek per veidrodžius, tik kairės rankos neradau kur patogiai atremti, teko vairuoti klasikiniu 9–3 stiliumi. Daugiau nebebūtų ką ir komentuoti, jeigu ne keleivis... Užsimanė mat važiuojant 100 km/val. greičiu atidaryti langą – galvojau, kad akustiniai sviediniai pradėjo sproginėti. Gale atidarius keleivio langą (vaikai dažnai mėgsta), ko gero, daug kas esame pajutę pulsuojantį slėgį ausyse, bet iki šiol tokio diskomforto nesu pajutęs.

Prastesniame kelyje, kur teko dažniau mažinti greitį, susidūriau su dar vienu keistu jausmu –pavaros žemėjo labai nenoriai. Variklis dirbo mažomis apsukomis, ir pasijutau kaip senasis Skrudžas, kuris taupydamas degalus verčia automobilį važiuoti kuo aukštesne pavara, o tas atsilygindamas savo garsą žemais dažniais skleidė per visą kėbulą.

Išlipus iš „Ford C-Max“ apėmė dvejopi jausmai. Naujas, dailus, smagus, bet mano šeimai nelabai tinkamas. Nebent galėtų būti antras šeimos automobilis arba papildyti įmonės transporto parką.

O štai „Peugeot Traveller“ iškart pretenduoja tapti šeimyniniu, nes keliauti juo būtų patogu ir jo kitos galimybės nei „Ford C-Max“. Tiesa, dydis, kai vairuoja daug šeimos narių, ypač mieste, ne visada bus pranašumas, reikėtų įvertinti, ar dažnai teks maltis po senamiestį, centrą. Prie vairo pasijutau labai jaukiai. Rankas patogiai įsitaisiau. Galėjau leistis nors ir į ilgą kelionę. Priekinę panelę (prietaisų skydelį) spėjau įvertinti kaip šiuolaikiškai vintažinę, nes priminė praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Viskas paprasta, patogu. Vairas tikrai malonus, vos įsikibęs atkreipi į tai dėmesį. Pavaros jungimo rankenėlė lyg perkelta iš mano jaunystės dienų garso stiprintuvo – tiesiog pasuku į reikalingą funkciją „D“. Automobilis pajuda ramiai, bet spustelėjęs pedalą gaunu ir dinamikos. Palangė po priekiniu stiklu gan staigiai leidžiasi plačiai atverdama kelią priešais.  Salone vietos daug, už manęs irgi pakankamai. Erdvės pojūtį dar padidina stogo langai. Sėdynes galima ir konfigūruoti, kaip nori, ir stumdyti, nes visos lengvai išsiima, vadinasi, galima pasilikti 2 vietas, o visą kitą erdvę skirti bagažui. Arba susidėti visas į vietas, bet tada tilps tik keli lagaminai. „Peugeot Traveller“ važiavau įvairiais keliais, ir prancūzas nenuvylė. Jis realiai pretenduoja tapti geriausiu šeimos automobiliu.