Vakarinis aplinkkelis atidaromas gruodžio 20-oji

Kalėdos Vilniaus vairuotojams ateis anksčiau – po pusantrų metų grandiozinių statybų, gruodžio 20 d., 11 val. vairuotojai kviečiami išbandyti jau užbaigtą vieną svarbiausių pastarojo meto kelių infrastruktūros objektą – Vilniaus Vakarinį aplinkkelį. Vilniečiai ir tranzitu per šalies sostinę vykstantieji su didžiausiu nekantrumu laukė III-ojo etapo atidarymo, todėl sostinės mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva į greitkelio atidarymą yra kviečiami ne išskirtiniai svečiai, o visi norintys jį išmėginti. Atidarymo dieną „startas“ iš abiejų aplinkkelio pusių bus duotas nuo 11 val.

Skaičiuojama, kad integruotu tarptautiniu transporto koridoriumi šiaurinėje miesto dalyje per parą nuolat važiuos apie 65 tūkst. žmonių: apie 45 tūkst. miestiečių ir apie 20 tūkst. tranzitu keliaujančių į užmiestį. Paros transporto srautas sieks iki 33 tūkst. automobilių (arba 2500 aut./h).

Vilniaus miesto vakarinis aplinkkelis – viena svarbiausių Vilniaus miesto struktūrinių greito eismo gatvių (A1 kategorijos). Jis pradėtas tiesti 2009 m. (I etapas – nuo Oslo g. iki L. Asanavičiūtės g.), 2011 m. buvo tęsiami darbai aplinkkelio II etape – nuo L. Asanavičiūtės g. iki Ozo g. 2015 liepos mėn. pradėję III etapo statybos darbus, rangovai darbus baigė anksčiau nustatyto termino.

Vakarinio aplinkkelio trasa sujungė tarptautinį IXB transporto koridorių Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda su Vilniaus–Panevėžio automagistrale. Tiesiant Vakarinio aplinkkelio III etapą reikėjo iškasti daugiau kaip milijoną kubinių metrų grunto; buvo paklota 178 tūkst. kvadratinių metrų asfaltbetonio dangos; įrengta 1260 gatvių, viadukų, apšvietimui skirtų šviestuvų bei sumontuotos apšvietimo atramos; pastatyti 587 kelio ženklai ir 4 greičio matuokliai; įrengta 14 kilometrų metalinių atitvarų; lietaus nuotekų tinklui įrengti paklota 15 km vamzdžių; rekonstruojant elektros liniją nutiesta 20 km aukštos įtampos požeminių kabelių.

Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje, per ypatingai trumpą laiką, kelininkai pastatė sudėtingus šešis transporto mazgus ir vieną pėsčiųjų viaduką. Atidarius aplinkkelį, žmonės galės naudotis Šiaurinės g. viaduku, pėsčiųjų viaduku ties Gineitiškių gyvenamųjų namų kvartalu, Pavilnionių g. estakada, Girulių g. viaduku bei pietine ir šiaurine Ukmergės g. jungtimis. 

„Vilniaus miesto Vakarinis aplinkkelis – labai svarbus tiek vilniečiams, tiek ir atvykstantiems į miestą. Tai suprantame ne tik kaip kelių infrastruktūros bendrovė, bet ir kaip eiliniai eismo dalyviai. Svarbiausias aspektas – saugus bei kokybiškas eismas. Džiaugiuosi, kad projektą, kartu su partneriais, įgyvendinome anksčiau nei tai buvo numatyta ir dabar galime visi kartu pasidžiaugti rezultatu.“ – sakė AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Vakariniu aplinkkeliu bus galima važiuoti 90 kilometrų per valandą greičiu, nes tai nesukels jokio pavojaus eismo saugumui.
Priimdama sprendimą, savivaldybė kartu su Automobilių kelių direkcija nagrinėjo eismo situaciją, srautus ir jų greitį tiek Vakarinio aplinkkelio etapuose, tiek Gariūnų gatvėje, Vilniaus pietiniame aplinkkelyje, Kirtimų gatvėje. Bendras kelio ruožas jungia magistralinius kelius A 1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, A 15 Vilnius – Lyda bei A2 Vilnius – Panevėžys. Tačiau yra numatyta ir išimčių, kur greitis bus sumažintas iki 70 km per valandą dėl saugumo: ties dviejų lygių sankryžomis su Šiaurine ir Ukmergės gatvėmis, ties persirikiavimo juostomis, Gariūnų gatvėje ties šviesoforais reguliuojama sankryža su Paneriškių gatve. Toks pat greitis yra numatytas ir Vilniaus Pietiniame aplinkkelyje ties persirikiavimo juostomis, nuovažomis į teritorijas.

Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapui skirtas 84,06 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimas, dar 21 mln. Eur projektui skyrė savivaldybė. Savivaldybė už vakarinio aplinkkelio statybos darbus rangovams nėra skolinga, mokėjimai vykdomi laiku.