Implantavimas

Kuo dantų implantacija yra pranašesnė už tradicinius ortopedinius gydymo būdus?
Kol žmogus turi dantis, žandikaulio storis ir aukštis būna pakankamas, kad juos išlaikytų. Gamtoje nieko nėra nereikalingo. Kai dantų netenkama, kaulas praranda savo funkciją ir pradeda nykti. Dantų eilių defektus galima atstatyti tiltais ir plokštelėmis, tačiau po jais vyks fiziologinė natūrali kaulo rezorbcija, kurios sustabdyti neįmanoma. Pradžioje kaulo tirpimas nesukelia didelių problemų, tačiau jam progresuojant atsiranda didelių keblumų susijusių su išimamų laikomumu bei estetika. Dantų implantai, įsitvirtinę kaule ir gaudami kramtymo spaudimą, simuliuoja nuosavų dantų šaknis ir palaiko natūralų kaulo aukštį.

Kuo patogūs dantų implantai?
Netekus danties ar keleto dantų yra keletas sprendimo būdų. Vienas iš jų - pagaminti tiltą ant gretimų dantų ir tokiu būdu užpildyti tarpą buvusio danties vietoje. Tačiau tokiu atveju gretimus dantis reikia šlifuoti, o neretai ir gydyti jų kanalus (kitaip tariant padaryti juos negyvais), o tai daryti nėra racionalu, jei gretimi dantys visiškai sveiki. Šiuo atveju į pagalbą galimą pasitelkti danties implantą, kuris įtvirtinamas kaule, o ant jo pritvirtinamas vainikėlis, tokiu būdu nuo šlifavimo išgelbstimi gretimi dantys. Be to, dantų implantacijos, reguliuojamosios kaulo regeneracijos ir šiuolaikiško protezavimo pagalba galima sukurti tokią estetišką ir taisyklingą šypseną, kad net specialistui būtų sunku atskirti kuris dantis protezuotas ant implanto, o kuris yra nuosavas.

Ar yra tokių klinikinių situacijų kuomet dantų implantacija yra neišvengiama?
Ne, visuomet galima „išsisukti“ naudojant tradicinius gydymo metodus. Vienintelis rodiklis kuris skiriasi yra kramtymo ir gyvenimo kokybė. Pavyzdžiui, kai netenkama krūminių dantų, tiltinio protezo pagaminti neįmanoma, ir lieka vienintelis tradicinis protezavimo būdas - išimamas protezas, kitaip vadinama dantų plokštelė. Daugelis žmonių žinodami implantacijos galimybę paprastų plokštelinių protezų atsisako dėl vienos priežasties – jie yra išimami ir ne visada stabiliai laikosi burnoje. Be to, dėl fakto, kad jis jau nešioja išimamą protezą, žmogus save pradeda laikyti pasenusiu. Dantų implantai atstoja nuosavų dantų šaknis ir ant jų pritvirtinti vainikėliai leidžia išvengti plokštelinių išimamų protezų.

Ar implantacija galima, kai žmogus netekęs visų dantų?
Kai nelieka nė vieno danties, implantacija ne tik yra galima, bet ir rekomenduotina. Kai nėra dantų, plokšteliniai protezai burnoje nėra stabilūs, o vyresniame amžiuje progresuoja kaulo rezorbcija ir nesilaikantys protezai ne tik apsunkina kramtymą bet ir pablogina gyvenimo kokybę. Tokiais atvejais žandikaulyje įtvirtinus keletą dantų implantų ir specialiais fiksacijos elementais pritvirtinus dantų plokštelę, jos stabilumas bus ypač geras ir teks „gerokai pasistengti“ norint ją išimti iš burnos. Kiek trunka implantacijos procedūra ir po kiek laiko nuo implantacijos žmogus gali džiaugtis naujais dantimis?

Vieno danties implantacija užtrunka iki valandos, procedūros metu implantas įsriegiamas į kaulą ir užsiuvamas. Per 3-6 mėnesius implantas integruojasi ir antros procedūros metu atidengiamas, t.y., ant jo užsukama gijimo galvutė, kuri išformuoja dantenų kontūrą. Trečios procedūros metu pradedama protezo konstrukcijos gamyba. Dažniausiai naujais dantimis žmogus gali džiaugtis jau po 4-7 mėnesių, tačiau jau yra įrodyta ir patvirtinta praktikoje, jog esant tam tikroms indikacijoms ir paciento kooperatyvumui, vainikėlį galima pritvirtinti jau implanto įsriegimo dieną. Kita vertus, jei kaulo kiekybė yra nepakankama tradicinei implantacijai ir reikalauja kaulo regeneravimo operacijos, laikas iki protezo pagaminimo gali prailgėti iki 1 metų ir ilgiau.

Kokia yra implantacijos rizika, sėkmės procentas?
Specifinių kontraindikacijų dantų implantacijai nėra, kadangi operacija nėra didelės apimties ir techniškai nelabai sudėtinga, o labiausiai reikalauja kruopštumo ir ypač tikslaus gydymo plano įvykdymo. Vis tik būtina atsižvelgti į bendrą organizmo būklę, imuninę sistemą, sistemines ligas. Reikia pabrėžti, kad užkietėjęs rūkorius ar žmogus, nesilaikantis pavyzdingos burnos higienos, yra prasti kandidatai dantų implantacijai. Implantacijos sėkmę nulemia implanto prigijimas ir funkcionavimas gavus apkrovą. Net labiausiai patyrusių ir seniausiai šį metodą taikančių profesorių „rankose“ apie 2-3% implantų neprigyja ir dar apie 2-3% implantų prarandama jiems gavus apkrovą. Literatūroje dažniausiai pateikiami duomenys liudijantys 95% 10 metų sėkmės procentą. Tai yra aukštas procentas, įrodantis dantų implantacijos kaip sąkandžio atkūrimo metodo patikimumą