Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Atostogų ramybę gali sudrumsti net ir vieno vabzdžio įgėlimas

Vasara – poilsio laikas, kai kiekvienas, radęs laisvą minutę, keliauja prie upių ir ežerų, norėdamas pasimėgauti gamtos prieglobsčio ramybe. Tačiau kartais tą ramybę sudrumsčia netikėtos nelaimės.
Nuotraukos

Vasara – poilsio laikas, kai kiekvienas, radęs laisvą minutę, keliauja prie upių ir ežerų, norėdamas pasimėgauti gamtos prieglobsčio ramybe. Tačiau kartais tą ramybę sudrumsčia netikėtos nelaimės. Vasarą gana dažnai medikų pagalbos prireikia vabzdžių sugeltiems žmonėms. Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė sako, kad gyventojams reikėtų būti budriems, nes net ir vienos bitės įgėlimas itin alergiškiems žmonėms gali baigtis mirtimi.

Žydinčios gėlės ir saldus maistas vilioja vabzdžius
Kai ateina vasara ir prasideda gėlių žydėjimas, retą žmogų sutiksite, kurį nebuvo sugėlusios bitės, širšės ar uodai bei kiti mašalai. Paprastai gydytojai vabzdžius skirsto į dvi kategorijas: nuodingus – bitės vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės ir nenuodingus – uodai, musės, blakės bei kiti. Įgėlus nuodingiems vabzdžiams gali pasireikšti įvairios reakcijos, todėl šių vabzdžių reikia labiau pasisaugoti.

„Normali alerginė reakcija, kai po įgėlimo atsiranda paraudimas, patinimas, pradeda niežtėti. Tokia reakcija nėra pavojinga gyvybei, tačiau reikia stebėti, ar alerginiai požymiai neprogresuoja, visada yra rizika, kad išsivystys anafilaksinis šokas. Pavyzdžiui, bitės ar širšės įgėlimas gali sutrikdyti kvėpavimą, o patinus kvėpavimo takų zonai žmogus gali uždusti. Kai po bitės įgėlimo pasireiškia tik vietinė alerginė reakcija, reikia stebėti, ar nėra likusio geluonies. Jį lengviausia išimti buku daiktu. Jokiu būdu negalima spausti įgėlimo vietos, nes tada galima padidinti alergijos reakciją –  spaudžiant iš geluonies gali daugiau patekti nuodų į kraują. Kai žmogus ypač alergiškas vabdžių įgėlimui, jis gali pradėti dusti, nukrenta kraujo spaudimas, jis gali apalpti, o nesuteikus laiku pagalbos, net ir mirti. Todėl visada reikia būti budriems“, – įspėja E. Kukaitienė.

Išvengti susidūrimo su vabzdžiais itin alergiškiems žmonėms galima renkantis poilsio vietą kiek toliau nuo vandens telkinių, griovių ir vandens kanalų. O kai poilsiaujama prie vandens, medikai rekomenduoja naudoti vabzdžiams baidyti skirtas priemones.

„Būdami gamtoje žmonės nesusimąsto, jog reikėtų vengti saldaus maisto ir gėrimų, o daugelis net nepagalvoję prisipurškia kvepalais, naudoja kremus, o juk visi saldūs kvapai vilioja vabzdžius. Taip pat blizgūs papuošalai ir gėlėti rūbai masina skraidančius gyvius. Vabzdžius vilioja ir saldus maistas bei gėrimai. Dėl to vykstant į gamtą rekomenduojame labiau saugotis“, – sako E. Kukaitienė.

Pirmo būtinumo vaistas – adrenalinas
Kai žmogus alergiškas maistui, būtina vengti produktų, kurių netoleruoja. O jei žmogus alergiškas vabzdžių įkandimams, tai įgėlus bitei, širšei ar vapsvai, jis gali nespėti nuvykti į gydymo įstaigą, todėl tokiems žmonėms gydytojai rekomenduoja nešiotis vaistų. Gydytojai aiškina, kad nelaimės atveju adrenalino švirkštas gali apsaugos ir nuo mirties.

„Kai prasideda sunki bendra organizmo alerginė reakcija, būtina kuo skubiau susišvirkšti adrenalino bet kur į raumenį. Tai vaistas, kuris ypač alergiškam žmogui gali būti vienintelis išsigelbėjimo būdas įgėlus bitei. Jei pasireiškia itin sunki alerginė reakcija, tada reikia nedelsti skubėti į gydymo įstaigą arba kviestis pagalbą. Išryškėjus anafilaksinio šoko požymiams yra svarbi kiekviena minutė, o kartais net ir sekundė. Kai pradeda mirgėti akyse, krenta kraujo spaudimas, atsiranda silpnumas, išpila prakaitas, pradeda tinti liežuvis, atsiranda dusulys, pasireiškia rimti bėrimai, nukentėjusiam žmogui svaigsta galva, pagalba turi būti suteikiama žaibiškai greitai. Tokį sugeltą žmogų reikia skubiai paguldyti, pakelti aukščiau jo kojas nei yra galva ir stebėti, ar jis vis dar sąmoningas. Kol greitoji pagalba važiuoja, šalia esantys turi pradėti gaivinimą“, – pagrindinius žingsnius teikiant pagalbą anafilaksinio šoko metu vardija E. Kukaitienė.

Anot gydytojos, alerginės reakcijos ypač kelia pavojų vaikams, nes vaikų organizme yra daug vandens ir įgėlus vabzdžiui, jo nuodai sukelia itin dideles alergines reakcijas. Be to, vaikų minkšti audiniai stipriau sutinsta. Gydytoja nuogąstauja, kad dažnai vaikai po įgėlimo pradeda kasytis ir dėl to įkandimo vietos supūliuoja.

Alergijos kaltininkas ne visada aiškus
Gydytoja E. Kukaitienė sako, jog kartais į vabzdžių sugėlimus gali būti panaši yra ir kiti odos bėrimai, kuriuos dažniausiai sukelia augalai, o kartais bėrimų priežastimi gali būti net ir saulė.

Dabar pats sodo darbų įkarštis, todėl dažniausiai į medikus kreipiasi žmonės ištikti įvairiausių alerginių reakcijų. Visi pacientai skirtingai reaguoja į odos sudirgimus. Tačiau kai žmogų sugelia bitės, tada dažniausiai prireikia greitosios pagalbos medikų apžiūros.

Gydytojai pastebi, jog dažnais atvejais žmonės net negali įvardyti, koks tiksliai vabzdys jį sugėlė, nes darbuojantis šiltadaržyje ar kur nors sode net nepastebi, kas ir kada jiems įgėlė, tačiau pajutus rimtus alerginės reakcijos požymius, skuba kreiptis į medikus. Todėl medikai kartais ragina įsidėmėti kaip atrodė jį sugėlęs vabzdys, kad iš karto būtų aiški alerginės reakcijos priežastis.

„Mano darbo praktikoje yra pasitaikęs ne vienas mirtinas atvejis, kai sugeltas žmogus mirė. Paskutinis buvo, kai mirė moteris, kurią dirbant sode smarkiai sugėlė bitės. Ji tik spėjo pareiti į namus ir nugriuvo. Kartojame žmonėms, jog nereikia kelti panikos, nes bitės dažniausiai gelia tik ginantis. O kiek pasitaiko atvejų, kai mašinoje vairuodami žmonės pradeda vaikyti bites, o įgėlus vos spėja pasikviesti pagalbą. Tai tik nedidelė dalis pavyzdžių, tačiau verta pasimokyti, siekiant saugoti savo sveikatą“, – sako E. Kukaitienė.

Vasarą pasitaiko nemažai nelaimių, kai gyventojai bando išprašyti bites ar širšes įsikūrusias namo teritorijoje. Pasak E. Kukaitienės, kai bitės ar širšės trukdo gyventi, geriausia kviestis priešgaisrinės tarnybos gelbėtojus, kurie jau žino, kaip šiuos vabzdžius išprašyti saugiai, taip siekiant apsisaugoti stiprių alerginių reakcijų.

„Yra buvęs atvejis, kai vyras įlipęs į medį bandė surinkti bites, o kai jį bitės užpuolė, neišlaikęs lygsvaros nukrito nuo kopėčių ir smarkiai susižalojo, susilaužė kaulus“, – prisimena gydytoja.

Liaudiški patarimai kovai su mašalais
Įgėlimo vietą, anot E. Kukaitienės, kad mažiau skaudėtų, nebūtų patinimo, pirmiausia rekomenduojama vėsinti. Tačiau vėsinti patartina ne ilgiau nei 10 minučių. Kai kuriais atvejais gali gelbėti ir naminis svogūnas, česnakas, kuriuo patrynus sudirgusią odą, dezinfekuojama įkandimo vieta, malšinamas skausmas. Tačiau gydytoja E. Kukaitienė primena, jog vykstantys į gamtą jau turėtų būti pasirūpinę apsauga nuo vabzdžių. Galima naudoti ir liaudiškus būdus, padedančius kovoti su mašalais.

„Yra įvairiausių būdų, kaip galima apsisaugoti. Būnant prie laužo galima įmesti pušų, eglių kankorėžių, pelynų šakelių, varpučių ar kitų žolių, nes vabzdžiai tokio ryškaus kvapo nemėgsta. Tinka ir gvazdikėliai, atbaido uodus ir pomidorų lapų kvapas. Kai poilsiautojai neturi nusipirkę repelentų, mašalus gali atbaidyti net pasitrynę citrina, o jei jau sukandžiojo – skausmą galima malšinti pasitepant svogūnu ar česnaku. Tiesa, tikriausiai pastebėjote, jog ne visus vienodai smarkiai puola vabzdžiai, tai priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus skleidžiamo kvapo“, – aiškina gydytoja.

Lina ABROMAVIČIENĖ