Iš didžiųjų universalų į praktiškus miesto automobilius: ar Vakarų kultūra jau skverbiasi ir į Lietuvos vairuotojų galvas?

2023.02.01.

Koks automobilis pritinka Lietuvos vairuotojams? Dar prieš dešimtmetį niekas nebūtų net akių papūtęs, jei pirmame trejetuke būtų išvydęs bent keletą didelių universalų, kaip antai „Volkswagen Passat“ ar „Audi A6“, ir nors vieną BMW sedaną. Tačiau pastaraisiais metais situacija ėmė gana sparčiai keistis.

Panaudotų automobilių rinkoje pokyčiai dar menkiau apčiuopiami, o naujų transporto priemonių pardavimo skaičiai jau senokai ėmė kisti – vidutinio ir didesnio dydžio sedanai bei universalai turėjo užleisti vietą mažesniems automobiliams. Iš dalies tai lėmė ir SUV modelių, ypač – mažųjų – išpopuliarėjimas, tačiau tai ne vienintelė priežastis.

Dar vienu svarbiu akstinu, koreguojančiu pasirinkimą, tapo Lietuvos didžiuosius miestus kamuojančios spūstys, besitraukiančios gatvės ir parkavimo vietos centriniuose rajonuose, taip pat išaugusios degalų kainos.

Dėl šių priežasčių erdvaus šeimyninio universalo, kurio dydis visuomet praverčia ilgose šeimos atostogų išvykose, privalumai it kamparas išgaravo prieš tuos likusius 90 proc. automobilio naudojimo laiko, kai nebedžiugina nei degalų sąnaudos, nei kas vakarą besikartojantys galvosūkiai dėl statymo vietos kieme.

Sprendžia mažylių pasiūla

Į vakarus nuo Lietuvos gyventojų gausesnėse metropolijose šios problemos yra gerokai senesnės ir jų sprendimai ten aptikti anksčiau. Jau daugybę metų vienais perkamiausių naujų automobilių Vakarų Europos šalyse yra vadinamieji B segmento automobiliukai, tarp kurių yra jau milijoninius tiražus pasiekusių modelių. Pavyzdžiui, „JATO Dynamics“ duomenimis, 2022 metais Senajame žemyne vieni sėkmingiausiai parduodamų modelių buvo „Peugeot 208“, „Opel Corsa“ ar „Fiat 500“.

Dar daugiau – mobilumo koncepcijos pokyčiai lėmė dar siauresnio, mikroautomobilių segmento atsiradimą. Į gatves ėmė riedėti tokie mažyliai kaip „Opel Rocks-e“, „Renault Twizy“, „Aixam 500“ ar „Citroën Ami“ – jie rado vietą daugybės vairuotojų širdyse.

Štai „Ami“ modelio pardavimai pranoko ir gamintojo lūkesčius. Dėl apgalvotos, išgrynintos mikromobilumo koncepcijos, įperkamumo ir našios elektrinės pavaros nuo 2020 metų pabaigos, kai elektromobilis buvo pristatytas, prancūzams jau pavyko parduoti per 30 tūkst. įvairių specifikacijų mažylių.

Gamintojas pažymi, kad net 84 proc. jo pirkėjų yra fiziniai asmenys, įvertinę kompaktiškumą, praktiškumą, patogumą miestuose ir malonią galimybę iš jų išvažiuoti. Daugiausia „Ami“ įsigyta Prancūzijoje, paskui – Italijoje, Ispanijoje ir Belgijoje.

2023-aisiais šis modelis pasirodys ir Baltijos šalyse. Be to, šiais metais dalyje rinkų „Citroën“ pristatys dar vieną specialią atviro kėbulo tipo „My Ami Buggy“ modelio seriją. 2022-aisiais 50 vienetų riboto leidimo šios versijos serija buvo išparduota per 18 minučių.

Mintį perima ir lietuviai

Tinklalaidės „Overdraivas“ bendraautorė, automobilių žurnalistė Dina Sergijenko-Ramaškevičienė pastebi, kad didžiuosiuose mūsų šalies miestuose gyvenantiems lietuviams jau taip pat ima įgrįsti kasdieniai automobiliniai rūpesčiai. Jos teigimu, tie, kas daug važinėja po vieną ar dviese ir yra nuolat priversti ieškoti stovėjimo vietos, jau supranta, kad geriau sėsti į nedidelį, bet naują automobilį, tarkime, „Ford Fiesta“, „Toyota Yaris“ ar „Citroën C3“, negu nepailstamai sukti smegenis, kur prišvartuoti savo „laivą“.

„Man atrodo, kad pagaliau galvojama ir apie tai, kiek daug nereikalingo svorio vežama, kiek daug erdvės užimama, kaip skiriasi degalų sąnaudos, kai tose pačiose miesto gatvėse lygini nediduką ir didelį automobilį“, – sako žurnalistė.

Jos teigimu, kitas natūralus žingsnis – pagaliau ir Lietuvoje prisijaukinti dar mažesnius mikroautomobilių kategorijos atstovus. Iki šiol mūsų šalyje tokie nedideli modeliai buvo labiau siejami su itin jaunais vairuotojais, kuriems jau leidžiama būti gatvėse, ir su transporto priemonėmis, kurių galia, svoris bei greitis ribojami. Visiškai kitaip šis segmentas atrodo Vakarų didmiesčiuose, kur gatvėse – daugybė nedidelių arba „microcar“ tipo automobilių.

„Ten visiškai įprasta matyti verslininką su tūkstančius kainuojančiu kostiumu lipantį į miniatiūrinį automobilį ir važiuojantį ten, kur jam reikia, be vargo randantį stovėjimo vietą ir t.t. Taip atrodo sveikas požiūris, nes žmonės suvokia, kad ne susisiekimo priemonės dydis atspindi tavo statusą, parodo savivertę ir apibrėžia svarbą“, – pažymi pašnekovė.

Jos žodžius iliustruoja ir „Ami“ modelio istorija. „Citroën“ skaičiavimu, šio automobilio vairuotojų amžius svyruoja nuo 14 iki 94 metų, o tai lemia patraukli mobilumo laisvės kaina, modelio praktiškumas bei plačios galimybės pritaikyti asmeniniams poreikiams: nuo dvivietės transporto priemonės iki krovinių išvežiojimo elektromobiliuko. Tik 2,41 metro ilgis ir vos 7,2 metro apsisukimo spindulys leidžia automobiliu laisvai manevruoti siauriausiose gatvėse.

Elektrinė pavara šiam modeliui taip pat suteikia daug privalumų, tarp kurių – aplinkos tausojimas, neskleidžiamas triukšmas, iki 75 kilometrų viena įkrova nuvažiuojamas atstumas ir įvairios paskatos daugybėje miestų (nemokamas parkavimas ir pan.).

Praėjusį spalį gamintojas patobulino elektromobilyje montuojamą 5,5 kWh talpos ličio jonų bateriją, todėl ji efektyviau veikia šaltame ore. Taigi dabar automobilis dar geriau pritaikytas vėsesnio klimato regionams. Įkrauti šią bateriją užtruks iki 3 valandų, prijungus prie paprasčiausio buitinio tinklo kištuko.

„Tikiuosi, kad „Ami“ virs proveržiu šitoj srityje, nes „Citroën“ jau padarė gerą darbą: sukūrė produktą, kuris išties labai populiarus ir vertinamas. O patiems didžiausiems skeptikams, matyt, reikėtų tiesiog savaitėlę pasivažinėti tokiu automobiliu Vilniaus, Klaipėdos, Kauno senamiestyje, pamatyti, kaip atlėgsta įtampa ir nebelieka dalies su transportu ir judėjimu susijusių rūpesčių“, – svarsto D. Sergijenko-Ramaškevičienė.

Anot jos, staigaus ir smarkaus šio segmento šuolio mūsų regione veikiausiai dar neišvysime, tačiau pašnekovė sako esanti tikra, kad postūmis Lietuvos vairuotojų sąmonėje neišvengiamas.