Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

„Brexit” Lietuva

Šian­dien keis­to­kas jaus­mas apė­mė ..
Nuotraukos

Šian­dien keis­to­kas jaus­mas apė­mė. Ne­pai­sant veik ben­dro cho­ro apie tai, kad pra­ėju­sią sa­vai­tę įvy­ku­sio re­fe­ren­du­mo dėl pa­si­trau­ki­mo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­sek­mės bri­tams „yra ne­prog­no­zuo­ja­mos“, „cha­o­sas pur­to rin­kas ir spau­džia sva­rą“, „Ško­ti­ja, Lon­do­nas ir Šiau­rės Ai­ri­ja da­bar at­si­skirs nuo Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, nes šioms JK te­ri­to­ri­joms ES vi­sai nie­ko“, „bri­tų po­li­ti­kai, at­si­sta­ty­di­nus prem­je­rui Da­vi­dui Ca­me­ro­nui, slaps­to­si ne­tu­rė­da­mi troš­ki­mo va­do­vau­ti JK ir Briu­se­lio sky­ry­bų pro­ce­sui“, „o ei­li­niai bri­tai ren­ka pe­ti­ci­jas ir skam­bi­na bal­sa­vi­mus or­ga­ni­zuo­jan­čioms ins­ti­tu­ci­joms, pa­gei­dau­da­mi bal­suo­ti dar kar­tą“… Tai­gi, ne­pai­sant vi­so šio pa­grįs­to ir vi­suo­me­ni­nė­mis pa­sa­kai­tė­mis grįs­to ūže­sio, man at­ro­do, kad bri­tai – ke­lių šim­tų me­tų de­mo­kra­tijos ša­lis – su­si­tu­rės ir su sa­vuo­ju re­fe­ren­du­mo spren­di­mu, ir su šo­ku, ir net su bir­žo­se smin­gan­čiu sva­ru.

Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau man di­des­nį ne­ri­mą ke­lia „mū­siš­kiai“ (jei­gu jau mes lie­ka­me ES) – po­li­ti­kai, šian­dien vie­šo­jo­je erd­vė­je at­sto­vau­jan­tys mū­sų vi­sų po­li­ti­niam blo­kui ir ryž­tin­gais vei­dais ra­gi­nan­tys bri­tus kuo grei­čiau trauk­tis.

Je­a­nas Clau­de’as Junc­ke­ris – Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, Frant­zas Wal­te­ris Stein­mei­e­ris – Vo­kie­ti­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras (re­gis, jo vir­ši­nin­kės An­ge­los Mer­kel po­žiū­ris daug nuo­sai­kes­nis), Francois Hol­lan­das – Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas. Dar kaž­ko­kie aukš­ti bi­čai iš Ita­li­jos, Ny­der­lan­dų, Bel­gi­jos ir Liuk­sem­bur­go, ku­rie su­si­rin­kę Ber­ly­ne kar­tu su vo­kie­čiais ir pran­cū­zais bu­vo pri­sta­ty­ti kaip „ES ša­lių kū­rė­jų at­sto­vai“. Kas čia per for­ma­tai? Nau­jos ES ša­lių na­rių kva­li­fi­kuo­tos jė­gos bran­duo­lio pa­ieš­kos (arit­me­tiš­kai lyg ir ne­su­ei­na)?

O gal čia iš klie­de­sio apie Pran­cū­zi­jos įta­ką pa­sau­ly­je ne­iš­si­va­duo­jan­čio F.Hol­lan­do pa­stan­gos su­ce­men­tuo­ti nau­ją „Ber­ly­no ir Pa­ry­žiaus ly­de­rys­tę ES“? F.Hol­lan­das, ku­ris, anot Ru­si­jos li­be­ra­lios po­li­to­lo­gės Li­li­jos Šev­co­vos, net Pran­cū­zi­jo­je ne­su­ge­ba su­si­tvar­ky­ti, da­bar be bri­tų ES kurs pran­cū­ziš­ką ly­de­rys­tę. Tie­sa, po­draug su A.Mer­kel – ko­le­gė vis­gi va­do­vau­ja stip­riau­siai blo­ko eko­no­mi­kai. Nes su Pran­cū­zi­jos eko­no­mi­ka kol kas pras­ti rei­ka­lai.

Vi­sai ne­su­si­reikš­min­da­mas ki­šu tri­gra­šį: aš, ei­li­nis Lie­tu­vos rin­kė­jas, ka­žin­kaip ne­pa­me­nu de­le­ga­vęs pla­čius įga­lio­ji­mus svars­ty­ti ES at­ei­tį po „Bre­xit“ F.Hol­lan­dui, F.W.Stein­mei­e­riui ar A.Mer­kel. Juo la­biau J.C.Junc­ke­riui, ku­ris va­do­vau­ja Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai iš­vis be tie­sio­gi­nės rin­ki­mų pro­ce­dū­ros. Ir per ke­le­rius me­tus spė­jo pa­gar­sė­ti tuo, kad jo ko­man­da briu­se­li­nę ES Ko­mi­si­ją pa­ver­tė už­da­res­ne ins­ti­tu­ci­ja. Be to, per­skirs­tė ES 2014–2020 me­tų anks­čiau pa­tvir­tin­to biu­dže­to asig­na­vi­mus, pa­si­ki­šo po sa­vo sė­dy­ne iš­tek­lius, ver­tus 350 mlrd. eu­rų ir pa­va­din­tus „Junc­ke­rio fon­du“ (ofi­cia­liai – „Eu­ro­pe­an Fund for Stra­te­gic In­vest­ments“, EF­SI), ir da­bar da­li­ja pro­jek­tams, ku­rie esą tu­ri re­a­ni­muo­ti ES eko­no­mi­ką.

Ar pa­me­na­te, kad 2012–2013 me­tais, svars­tant ES fi­nan­si­nę per­spek­ty­vą, bū­tų kal­bė­ta apie spe­cia­lų fon­dą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pre­zi­den­tui, ku­ris tie­sio­giai net ne­bu­vo ren­ka­mas? Aš – ne.

Ima at­ro­dy­ti, kad tie­sio­gi­nė de­mo­kra­tija (bent pa­na­ši kaip Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je) Briu­se­ly­je tam­pa keiks­ma­žo­džiu. Nes už­ku­li­si­niai su­si­ta­ri­mai tarp ša­lių pa­to­ges­ni už ją. Pi­lie­čiams – Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Vo­kie­ti­jos, Lie­tu­vos – nie­ko ne­rei­kia aiš­kin­ti, ko­dėl J.C.Junc­ke­ris yra ge­riau­sias EK ly­de­ris, nes ga­li­ma sa­ky­ti, kad da­bar­ti­nio pir­mi­nin­ko kan­di­da­tū­ra į EK pre­zi­den­tus yra po­li­ti­nio kom­pro­mi­so tarp ša­lių na­rių re­zul­ta­tas. O po­li­ti­nis kom­pro­mi­sas yra eu­ro­pi­nė ver­ty­bė. Ypač po kon­kre­čia sė­dy­ne pa­ki­šus 350 mlrd. eu­rų.

Ka­da prieš ke­le­tą me­tų Var­šu­vo­je apie tie­sio­gi­nės de­mo­kra­tijos de­fi­ci­tą ES kal­bė­jo bu­vęs Len­ki­jos pre­zi­den­tas Le­chas Wa­lę­sa (o nu­skam­bė­jo!), di­du­ma tra­di­ci­nių Eu­ro­pos kai­rių­jų ir de­ši­nių­jų rau­kė no­sį, tar­si bū­tų pri­ar­tė­ję prie nuo­te­kų va­ly­mo įren­gi­nių. Da­bar – po „Bre­xit“ – be­veik tie pa­tys tri­na ran­ko­mis: su­prask, be Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės Eu­ro­po­je leng­viau bus su­kur­ti tik­rą po­li­ti­nę fe­de­ra­ci­ją.

Spė­ju – vėl su ga­li­mai ma­žiau­siu ES ša­lių pi­lie­čių da­ly­va­vi­mu da­rant įta­ką po­li­ti­niams spren­di­mams ar­ba iš­vis su jo imi­ta­ci­jo­mis. Ko­dėl? O to­dėl, kad pa­to­gu: ne­rei­kia jo­kių as­me­ny­bių, ne­rei­kia pi­lie­čių ži­no­ji­mo, tik tam­sūs už­ku­li­siai, ne­aiš­kūs kom­pro­mi­so pa­ieš­kos for­ma­tai. Ka­da po sė­dy­ne 350 mlrd. eu­rų, sun­ku geis­ti tie­sio­gi­nės de­mo­kra­tijos.

Iš tik­rų­jų ne tie­sio­gi­nės de­mo­kra­tijos for­mos ke­lia grės­mę vi­suo­me­nei. Jos ke­lia pro­ble­mų po­li­ti­kams, ku­rie įpra­to su rin­kė­jais ben­drau­ti tik per tar­pi­nin­kus ir tik ka­den­ci­jų daž­niu.

Pa­klaus­ki­te apie tai lie­tu­vių po­li­ti­kų, ar jie, val­dy­da­mi struk­tū­ri­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos pi­ni­gus, la­bai trokš­ta at­skai­tin­gu­mo ir tie­sio­gi­nės de­mo­kra­tijos.

O pa­klaus­ti vie­na ar ki­ta pro­ga vis tiek teks: jei­gu Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė pa­si­trauks ko­kiais 2018–2019 me­tais, ES pa­ra­mos srau­tai, ti­kė­ti­na, bus ap­kar­py­ti. To­dėl vi­sai ne­tru­kus teks ma­žin­ti ape­ti­tą.

Bet be tie­sio­gi­nės de­mo­kra­tijos (tik kaip po­li­ti­nis kom­pro­mi­sas tarp įta­kin­gų ir ma­žiau įta­kin­gų ES ša­lių na­rių) ku­ria­ma ES fe­de­ra­ci­ja žlugs ne­iš­ven­gia­mai ir grei­tai. To­dėl ir ky­la min­čių, kad po „Bre­xit“ ES ir mū­sų ES pro­ble­mos yra daug gi­les­nės nei bri­tų. Bri­tai iš­si­lai­žys. O dėl mū­sų ES vi­du­je, de­ja, ne­bū­čiau toks tik­ras.

 

Info