Ši sritis pradedantiesiems, o net ir jau ilgiau veikiančios organizacijoms nėra lengviausiai perkandama. Reikia vadovautis ne tik įstatymais, bet ir apskaitos standartais, Vyriausybės nutarimais, finansų ministro įsakymais. Yra labai daug reikalavimų, kurie išdėstyti skirtinguose teisės aktuose, todėl pagrindinis siūlymas organizacijoms nuo įsikūrimo pradžios samdyti buhalterę/į ar buhalterinių paslaugų įmonę, kuri išmano apskaitos tvarkymą. Na, o kad tikrai būtų aišku, kaip tvarkomi organizacijos finansiniai ištekliai, siūloma kiekvienais metais atlikti auditą, kuris geriausiai parodo finansinę ir veiklos būklę organizacijoje.

Pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. Apskaitos politika turi būti parengta taip, kad pagal ją parengta finansinė atskaitomybė parodytų tikrą ir teisingą organizacijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Finansinė apskaita – tai viena iš apskaitos rūšių apimanti ūkinių operacijų fiksavimą, analizę ir šios informacijos pateikimą vartotojams. Tačiau neužtenka finansinės, kurios formą nustato įstatymai, bet būtina organizacijoje pagal organizacijos viduje nustatyta formą vesti ir valdymo apskaitą – išsamios informacijos reikalingos tvarkantis organizacijos viduje rinkimas, klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas (pvz.: sprendimų, taisyklių, įsakymų registravimas).

Finansinė apskaita tvarkoma naudojant litą, o jei reikia – litą ir užsienio valiutą. Apskaitos dokumentai sudaromi lietuvių, o prireikus lietuvių ir užsienio kalba. Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą (tai reiškia, kad ta pati ūkinė operacija registruojama du kartus, vieną kartą debeto, kitą kartą kredito sąskaitose). Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, kurie visi turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Šie dokumentai turi būti pildomi laikantis nustatytos tvarkos ir pasirašomi. Draudžiama taisyti pinigų apskaitos dokumentus ir datą. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėn. 30 d. Remiantis apskaitos dokumentais parengiama ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė - apskaitos registras, kuriame apibendrinami jų duomenys. Formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Dokumentai ir registrai turi būti saugomi laikantis Vyriausybės nustatytų terminų. Organizacijos vadovas (prezidentas, direktorius ar kt.) yra atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Pabaigus kadenciją vadovo atsakomybė tęsiasi 5 metus, todėl mintis „Po manęs nors ir tvanas“ šiuo atveju neišgelbės nuo atsakomybės už netvarkingą apskaitos tvarkymą.

Nevyriausybinės organizacijos tvarkydamos apskaitą turi vadovautis kaupimo principu, kuris reiškia, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ir išmokėjimą. Taikant šį principą sudarant finansinę atskaitomybę turi būti užregistruojamos visos sąnaudos susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu nepriklausomai nuo to, kada jos bus apmokamos.

Organizacijai svarbu įstatuose nustatyti, kas laikoma jos finansiniais metais. Dažniausiai tai būna kalendoriniai metai, tačiau pagal organizacijos specifiką galima nusistatyti ir kitaip. Finansinių metų nustatymas svarbus, nes pagal jį bus tvarkoma apskaita. Vadovas turi pasirašyti už finansinių metų ataskaitą, o tuomet institucija, nurodyta įstatuose (valdyba, revizijos komisija, visuotinis narių susirinkimas ir kt.) turi patvirtinti metinę finansinę ataskaitą. Vadovas atsakingas už finansinės ataskaitos sudarymą ir pateikimą laiku.

Organizacijos kasos operacijos (pinigų srautai) fiksuojamos kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiais, avansine apyskaita, PVM sąskaita faktūra (jei organizacija yra PVM mokėtoja). Visos operacijos fiksuojamos kasos registre.
Plačiau apie kasos operacijų atlikimą skaitykite Vyriausybės nutarime
"Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“.

Finansinę atskaitomybę sudaro šios finansinės ataskaitos:

1. balansas;
2. veiklos rezultatų ataskaita;
3. aiškinamasis raštas.

Apie jų turinį ir pateikimą skaitykite Finansų ministro įsakyme "Dėl Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“.

Taisykles privalo taikyti viešosios įstaigos, asociacijos, rūmai, labdaros ir paramos fondai, daugiabučių namų savininkų bendrijos, sodininkų bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kitos pelno nesiekiančios organizacijos, išskyrus biudžetines įstaigas ir viešąsias sveikatos įstaigas.

Šios taisyklės taip pat rekomenduojamos politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.

Apskaitos ciklą trumpai būtų galima pavaizduoti taip:

• Ūkinės operacijos ar įvykio analizavimas
• Pirminių apskaitos dokumentų registravimas apskaitos registruose
• Ataskaitinio laikotarpio duomenų kaupimas
• Sąskaitų likučių apskaičiavimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
• Esant reikalui sąskaitų duomenų koregavimas ir darbinės lentelės parengimas
• Finansinės atskaitomybės ataskaitų rengimas.

Apskaitos procesą apima:

• Finansinių ataskaitų parengimas
• Specialių valdymo ir kontrolės ataskaitų parengimas
• Biudžeto ataskaitų parengimas
• Mokesčių deklaracijų ir ataskaitų parengimas (apie kurį plačiau galite skaityti temoje „Apmokestinimas“)

Tvarkydami savo buhalterinę apskaitą bei rengdami finansinę atskaitomybę taip pat būtinai atkreipkite dėmesį į šiuos teisės aktus:

• Buhalterinės apskaitos įstatymu
• Vyriausybės nutarimu "Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“

Dėmesio! Kilus bet kokio pobūdžio neaiškumams, prieš imdamiesi bet kokių veiksmų visų pirma konsultuokitės su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Tai galima padaryti nemokamu telefonu 1882. Taip pat visą kitą aktualią susijusią informaciją galite rasti www.vmi.lt

Info