Nors Lietuvoje naujų namams skirtų technologijų populiarumas tiesiogiai koreliuoja su kainomis, o kai naujovės atkeliauja keleriais metais vėliau, skirtumai tarp mūsų šalies ir ekonomiškai geriausiai išsivysčiusių kitų Europos valstybių gyventojų nyksta. Technologijų rinką tiriančios bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic" atstovybės Lietuvoje vadovas Eduardas Grybovas pažymėjo, kad daugelis lietuvių vadovaujasi tariamu pragmatizmu.
Nuo kiekybės į kokybę
„Lietuviai konservatyvūs. Turimą prietaisą naudos to, kol šis suges, nepaisys to, ar šaldytuvas naudoja labai daug elektros, ar televizorius rodo blogos kokybės vaizdą. Tačiau po Nepriklausomybės jau užaugo nauja karta, kuriai labai rūpi mobilumas, komunikacija, greitis. Tik laiko klausimas, kada išmanieji telefonai bus tiesiogiai susieti su buitine technika ir bus galima ją valdyti programėlėmis. Ateina „Google“ karta, kuriai virtuali komunikacija tampa svarbiausiu patogaus gyvenimo veiksniu“, - aiškino pašnekovas.
Pasak jo, jaunoji lietuvių karta iš kiekybinio mąstymo pereina prie kokybinio ir daiktą pirmiausia renkasi ne pagal kainą, o pagal tai, kiek komforto jis suteikia. Neišmanūs prietaisai, žinoma, vis dar gaminami, nes yra tam tikra grupė vartotojų, kuriems naujosios technologijos yra pernelyg sudėtingos, apsunkinančios naudojimą ar tiesiog per brangios. Tačiau ekspertai įsitikinę, kad sparčiai pingant inovacijoms greitai bus gaminami tik išmanieji prietaisai – jie taps prieinami net ir mažiausiai uždirbantiesiems.
E. Grybovo teigimu, šiandien net 70 proc. visų parduodamų telefonų sudaro išmanieji. Planuojama, kad šiais metais planšetinių kompiuterių pardavimas Lietuvoje aplenks nešiojamųjų kompiuterių pardavimą ir pasieks 100 tūkst. vienetų ribą.
Kulinarijos bumas
„Bosch“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Adomas Pesliakas išskyrė keletą tendencijų, vyraujančių Lietuvoje. Kai kurie dalykai būdingi Lietuvai nuo seno, o kai kas atkeliauja iš diegiant inovacijas pirmaujančių šalių.
Pavyzdžiui, nuo greitai paruošiamo maisto gręžiamasi į namie pagamintą. Kokybiškas, įvairių abejotinos vertės priedų neprisotintas maistas – Lietuvos pirkėjams itin svarbus. Nors ekologiškus maisto produktus dėl jų kainos vis dar nenoriai renkamės, dažniau nei anksčiau namie gaminame maistą, užuot kimšę mikrobangų krosnelėje pašildytus pusgaminius.
„Grįžta uogienių virimas ir uogų šaldymas. Taip pat vis dažniau norime patys gaminti makaronus ar duoną. Todėl ateityje bus ypač svarbios technologijos, leidžiančios be didelių pastangų pasigaminti beveik viską. Šioms galima priskirti daugiafunkces virtuvės mašinas. Taip pat populiarėja gaminiai, leidžiantys namie paruošti tai, ką iki tol buvo galima gauti tik restoranuose, – pavyzdžiui, viryklės priedas, galintis iškepti picos padą ar duoną, kurios gamybai reikėtų specialios krosnies“, – dėmesį atkreipė A. Pesliakas.
Įsigyjant namų apyvokos daiktus svarbesnis tampa ir prestižo kriterijus, todėl perkamos ne pačios būtiniausios prekės: lauko kepsninės ar kavos aparatai. Pastebimas lengvas paradoksas: išmaniųjų telefonų galimybių daugelis nė pusės neišnaudoja, o papildomos buities darbams skirtos technikos funkcijos praverčia kur kas dažniau. Rinkdamiesi prietaisus pirkėjai domisi specifinėmis jų galimybėmis.
Antai beveik pusė lietuvių, kurie namie turi augintinių, perka specialius dulkių siurblius, skirtus plaukams susiurbti sunkiai prieinamose vietose.
Beje, norintieji įsigyti galingą dulkių siurblį turėtų suskubti: dėl naujųjų kitą mėnesį įsigaliosiančių Europos Sąjungos (ES) taisyklių tokie siurbliai dings iš parduotuvių jau netrukus. Nuo rugsėjo 1 dienos ES komercinę veiklą vykdančioms įmonėms bus uždrausta gaminti ir importuoti dulkių siurblius, kurių galingumas viršija 1600 vatų. Teigiama, kad nemažai perkamiausių siurblių modelių neatitinka naujųjų galingumo apribojimų. Tarp dulkių siurblių modelių, kurių greitu laiku nebeliks buitinės technikos parduotuvėse, yra „Hoover Spirit TSP2101“ (2100 vatų), „Miele S5281“ (2200 vatų), „Samsung CycloneForce Sensor“ (2100 vatų), „Bosch BSG8PRO1“ (1800 vatų).
Išsivalo be pastangų
Eksperto manymu, atsiras vis daugiau namų ūkių, kurie savo buities taip pat neįsivaizduos be virtuvės mašinos-kombaino ar orkaitės su pirolizės sistema. Pirolizė – tai medžiagų kaitinimas ir skaidymas be oro, kitaip tariant, savaiminis orkaitės išsivalymas. Orkaitė įkaista iki 500 laipsnių, todėl visi maisto likučiai, trupiniai ir visa kita tiesiog išskaidoma, virsta lengvai nuvalomais pelenais. Turint orkaitę su pirolizės funkcija galima pamiršti ilgą, sudėtingą ir varginantį jos šveitimą. Dar vienas pranašumas – nereikia naudoti jokių cheminių valiklių.
Pasak A. Pesliako, „Bosch” orkaitėmis su pirolizės funkcija pradėta prekiauti prieš dešimtmetį. Tuomet pardavimas tesiekė 1-2 vienetus per mėnesį. Šiemet pastebėta, kad pagal vertę šios kategorijos bendras augimas Lietuvoje, palyginti su 2013 metų tuo pačiu laikotarpiu, yra apie 70 procentų. Orkaitės su pirolizės sistema vis populiarėja daugelyje Skandinavijos šalių. Švedijoje tokios orkaitės šiuo metu sudaro 19 proc. visų parduodamų orkaičių, Danijoje – 34 proc., Suomijoje – 9 procentus.
Taip pat į naujo tipo virykles vis dažniau diegiamas automatinis receptinis kepimas: naudojami specialistų sukurti kepimo receptai. Šeimininkams tereikia pasirinkti, kokį gaminį nori tobulai iškepti: vištą, apkepą, pyragą, sausainius, picą, o kepimo laiką, temperatūrą, kaitinimo tipą ir visa kita nustatys pati orkaitė.
Šiuolaikinė viryklė neapsieina be standartinėmis tampančių funkcijų - užrakto nuo vaikų ir „šaltų durelių“. Kaip pažymi buitinės technikos pardavėjai, šiuolaikiškose virtuvėse vis dažniau vyrauja vientisas dizainas – vieno prekės ženklo gaminiai. Po truputį į rinką ateina jutikliniai įtaisai, plieną keičia juodasis stiklas.
Ateities technologijos stulbina
Kalbant apie modernias šių laikų technologijas, ko gero, didžiausiu tobulumu iš visų virtuvės prietaisų šiuo metu pasižymi išmanieji šaldytuvai. Jų modelius su integruotais jutikliniais ekranais ir galimybe prisijungti prie interneto pastaruoju metu pristatė „Electrolux“, „Samsung“, „LG“ ir kiti žinomi gamintojai.
O švedų giganto „Ikea“ inžinieriai triūsia savo įkurtoje „Ateities laboratorijoje“ – 2040-ųjų ateities virtuvėje, kurios vizijos, tikėtina, virs realybe. Ši laboratorija jau sukūrė virtuvės modelio „Intuitiv“ koncepciją, kur suprojektuoti smegenų bangas fiksuojantys davikliai galės analizuoti virtuvėje triūsiančių šeimininkų nuotaiką ir kurti tinkamą atmosferą su pageidaujama šviesa ir aromatais. Jutiklinio valdymo ekranėlį turintis šaldytuvas, atsižvelgdamas į smegenų perduodamus signalus, sudarys atitinkamą meniu, o trimatis spausdintuvas iškeps picą ar ko tik panorėsite.
Rožinė ateitis. Bet kai bandai mintimis į ją panirti, nejučia užsimanai krosnyje keptos duonos su namine obuoliene ir ką tik pamelžto šilto karvės pienuko. Bet tai tikriausiai tik kaimo gyvenimo mačiusių, „sugadintų“ kartų problema. Šiame tūkstantmetyje gimusiems piliečiams mažai svarbu, kas tą pieną pagamino – žolę rupšnojanti žalmargė ar miltelius maišantis kompiuterio valdomas robotas.