Europos Komisija (EK) interneto paslaugų ir produktų milžinei „Google“ skyrė 2,42 milijardo eurų (2,1 milijardo svarų) dydžio baudą po to, kai EK nustatė, jog „Google“ piktnaudžiavo savo galiomis ir aukščiausiai reitinguodavo savo pačios internetinės prekybos kainų palyginimo paslaugą, o konkurentų siūlomos kainų palyginimo paslaugos atsidurdavo žemesnėse vietose arba net kituose paieškos tinklapiuose.
EK bauda yra didžiausia bauda, kuri skirta nesąžininga konkurencija ir rinkos iškraipymu apkaltintai kompanijai. Tiesa, „Google“ gali apskųsti EK sprendimą.
Taip pat EK įpareigojo „Google“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos praktiką per 90 dienų arba susilaukti tolesnių baudų, siekiančių 5 proc. nuo motininės „Google“ kompanijos „Alphabet“ dienos apyvartos. Iš viso EK „Alphabet“ gali skirti iki 9 milijardų JAV dolerių baudą – 10 proc. nuo metinių „Alphabet“ pajamų. Šiuo metu „Alphabet“ turtas vertinamas 172 milijardais JAV dolerių.
Anksčiau „Google“ teigė, jog tokios interneto prekybos kompanijos kaip „Amazon“ ir „eBay“ turi daugiau įtakos vartotojų įpročių formavimui, o EK požiūris neatspindi daugumos internete apsiperkančių žmonių įpročių.
Nepaisant to, EK sprendimas gali sukurti precedentą Europos Sąjungos civilinių tarnybų gautų skundų dėl „Google“ reitinguotų skrydžių kainų, kompanijų ir kitos praktikos nagrinėjimui.
Tyrimo metu buvo nustatyta, jog „Google Shopping“ paslaugoje, kurioje palyginamos įvairių prekių kainos ir parduotuvės, kuriose tos prekės parduodamos, reklaminiai vaizdiniai skelbimai buvo geriau matomi nei tekstiniai skelbimai, kuriuos siūlo „Google“. Taip pat nustatyta, jog net 74 proc. „Google Shopping“ reklaminių skelbimų paspaudimų buvo įvykdyta per „Google“ paieškos sistemą, nors pačios „Google“ teigimu, šis skaičius yra mažesnis.
EK „Google Shopping“ veiklą tiria nuo 2010 metų. EK tyrimą paskatino kitų kompanijų skundai, tarp kurių buvo ir „Microsoft“. Ekspertų teigimu, „Alphabet“ jaudina labiau ne didžiulės baudos, tačiau tai, jog ateityje EK sprendimas turės poveikį interneto srautų monetizavimui.
Pagal ES antimonopolines taisykles pats dominavimas rinkoje nėra neteisėtas. Tačiau dominuojančios bendrovės negali piktnaudžiauti savo stipria padėtimi rinkoje ir riboti konkurencijos savo dominuojamoje rinkoje ar atskirose rinkose. Šiandieniniame sprendime daroma išvada, kad „Google“ dominuoja bendrosios interneto paieškos rinkose visoje Europos ekonominėje erdvėje (EEE), t. y. 31 EEE šalyje.
Pasak EK, kiekvienoje šalyje pradėjus taikyti piktnaudžiavimo praktiką „Google“ kainų palyginimo paslaugos vartotojų srautas smarkiai išaugdavo: Jungtinėje Karalystėje – 45 kartus, Vokietijoje – 35, Prancūzijoje – 19, Nyderlanduose – 29, Ispanijoje – 17, Italijoje – 14 kartų. Savo ruožtu varžovų kainų palyginimo paslaugų vartotojų srautas smarkiai sumažėdavo, nes „Google“ nustumdavo jas į žemesnę vietą. Pvz., EK rado konkrečių įrodymų, kad lankytojų srautas į tam tikras varžovų interneto svetaines smarkiai sumažėjo: Jungtinėje Karalystėje 85 proc., Vokietijoje – iki 92 proc., o Prancūzijoje – 80 proc. Šio staigaus sumažėjimo negalima paaiškinti kitais veiksniais. Kai kuriems varžovams pavyko prisitaikyti ir susigrąžinti dalį vartotojų. Kartu su kitais EK nustatytais faktais tai rodo, kad „Google“ praktika slopino paslaugų vertingumu grindžiamą konkurenciją kainų palyginimo rinkose, todėl buvo varžoma Europos vartotojų galimybė rinktis ir galimybė naudotis inovacijomis.
Anksčiau EK yra skyrusi baudas šioms JAV kompanijoms dėl įvairių konkurencijos pažeidimų:
- 2008 m. „Microsoft“ buvo skirta 899 milijonų eurų bauda, po penkerių metų „Microsoft“ buvo skirta dar 561 milijono eurų bauda.
- 2009 m. „Intel“ buvo skirta 1,06 milijardo eurų bauda, kuri buvo apskųsta, o galutinis teismo sprendimas dėl šios baudos bus paskelbtas 2018 metais.
- 2015 m. „Qualcomm“ buvos skirta 2 milijardų eurų bauda, tačiau byla vis dar neišspręsta.
- 2016 m. „Apple“ buvo apkaltinta pasinaudojusi Airijos mokestinėmis lengvatomis, kurios nuo 1991 m. sudarė 13 milijardų svarų – EK liepė Airijai atgauti mokestines lengvatas iš „Apple“, o kompanijai sumokėti palūkanas, tačiau Dublinas neįgyvendino šio sprendimo, dėl kurio bus teikiama apeliacija.
- 2017 m. „Facebook“ sutiko sumokėti 110 milijonų eurų baudą.
- Taip pat EK tiria „Amazon“ susitarimą su Liuksemburgu dėl mokestinių lengvatų.
INFO
