„Fiat Freemont Black Code“ – pratinamės prie naujos vienatūrio išvaizdos

Po pažinties su kiek neįprastu "Fiat 500L" pasitaikė proga sėsti prie kito savito automobilio vairo. Visgi tiek man, tiek ir daugeliui mano kartos žmonių buvo įprasta, kad vienatūriai ir visureigiai yra dvi atskiros automobilių kategorijos. Panašu, pažiūras laikas keisti, nes „Fiat Freemont Black Code“, nors iš pirmo žvilgsnio labai primena džipą, yra... vienatūris. Padidinto pravažumo ir nestandartinės (europiečių akimis žiūrint) išvaizdos, bet vienatūris. Vienatūris, kuriame ne tik gali tilpti 7 žmonės, bet ir kuriame telpa gausybė daiktų, o automobilis gali pravažiuoti ten, kur standartinės, įprastos išvaizdos ir prošvaisos vienatūriai, tikėtina, strigs.

Nors tiek savo išvaizda, tiek ir prošvaisa bet kuris „Freemont“ vis tiek labiau primena visureigį. Masyvų, kažkiek piktą, su ryškiai išreikštu charakteriu. Įspūdį dar labiau sustiprina mums kiek mažiau įprastos, griežtos, kampuotos formos, beje, puikiai derančios šiame automobilyje. Ratų arkas praplatintos, tad automobilis atrodo dar masyvesnis. Gal kiek nuobodesnė galinė automobilio dalis, tačiau jos negalima pavadinti negražia. Tiesiog jis – kiek kitoks. Ir prie to reiks priprasti.

Viduje automobilis labai erdvus – vietos užteks ne tik priekinės ir vidurinės eilės keleiviams, bet ir sėdintiems trečioje eilėje. Tai taip pat svarbu, nes ne visi septinviečiai modeliai gali pasigirti erdviomis bagažinės skyriaus sėdynėmis.

Vairuotojo vieta, bent jau bandytame modelyje, buvo patogi – reikiami mygtukai po ranka, matomumas – ganėtinai neblogas, nors užpakalinio vaizdo veidrodėlio norėtus didesnio. Aukštyn/žemyn ir pirmyn/atgal reguliuojama vairo kolonėlė leidžia rasti tinkamą padėtį, kad būtų ne tik patogu, bet ir matytųsi visas prietaisų skydelis, o su sėdyne tenka kiek ilgiau pažaisti. Reikalas tas, kad sėdynė – pusiau mechaninė. Apatinė dalis valdoma elektra, viršutinė – man nelabai patogia pasirodžiusia rankenėle.

Taip pat prieš leidžiantis kelionėn tikslinga įdėmiai išstudijuoti kitas, kiek neįprastas, automobilio detales. Tarkim, prie vairo yra tik viena svirtelė, ant kurios „sukabinta“ viskas – ir valytuvai, ir posūkiai, ir ilgos šviesos. Prietaisų skydelio centre sumontuotas kompiuterio ekranėlis pateikia visą reikiamą darbinę informaciją – kuro sąnaudas, ridą, automobilio būklę ir, jeigu nustatytas kelionės tikslas, reikiamus posūkius.

Šalimais esantis didelis, lietimui jautrus borto kompiuteris galimybių turi gerokai daugiau, tad reikia laiko viską ištyrinėti. Tarkim priekinių sėdynių šildymas įjungiamas... paspaudus atitinkamą ženkliuką ekrane. Atskiro mygtuko buvo nuspręsta nebepalikti. Vairuotojas, priklausomai nuo poreikių, gali pasirinkti tokius nustatymus, kaip durelių užsirakinimas, apšvietimas ir t.t., tačiau aš vėl pasigedau lietuvių kalbos. Konkurentai tą jau turi.

Taip pat nelabai supratau navigacinės sistemos veikimo principo. Pajudėjus iš Vilniaus ji man neleido pasirinkti kelionės tikslo. Ekrane matėsi tik esama reali vieta. Nuvykus į Latvijos pasienyje įsikūrusius Biržus, navigacija staiga „sugalvojo“, kad kelią namo visgi parodys. Vilniuje ji vėl nusprendė neveikti. Keista smulkmena, kurią dar reiktų pasiaiškinti.

Automobilis turėjo parkavimąsį palengvinančią galinio vaizdo kamerą, tačiau dar „neišmoko“ parodyti judėjimo trajektorijos sukant. Tikėkimės, kad atnaujintas modelis tai jau mokės. Ir asmeniškai man tokiam aukštam automobiliui norėtųsi priekinių parkavimo daviklių – nepratus dešinį priekinį kampą galima kur nors ir užkliudyti.

Pradžiugino gamintojų dėmesys „šeimyninėms“ detalėms – automobilyje gausu stalčiukų, lentynų ir slaptų vietelių visiems daiktams. Brangesnius daiktus galima laikyti... po priekinio keleivio sėdyne, kuri labai gražiai atsidaro. Kažką galima sukrauti po antros eilės keleivių kojomis esančiuose dėžutėse. Ne tokie brangūs daiktai tilps ganėtinai patogiame centriniame ranktūryje arba įprastoje daiktadežėje.

Automobilis turi ir labai patogias vietas kavos ar arbatos puodeliams. Tiek gale, tiek ir priekyje. Vėlgi, atrodytų, smulkmena, tačiau kai automobilyje to nėra, labai greitai supranti, kaip tai svarbu.

Tiek priekiniai, tiek ir gale esantys keleiviai turi savo atskirą apšvietimą, temperatūrą antros sėdynių eilės keleiviai taip pat gali reguliuotis patys.

Specialiai vaikams antros eilės sėdynės turi pasikeliančius paaukštinimus.. Tiems, kuriems tenka žaisti su vaikų kėdutėmis, perkeliant jas iš vieno automobilio į kitą, supras, kaip tai patogu. Stebėti mažylius galima nuleidus panoraminį veidrodėlį. Variantas – „viskas įskaičiuota“ praktikoje. Nors pagalvota ir apie tuos, kurie linkę vaikus sodinti į atskiras kėdutes – užpakalinės durelės atsidaro 90 laipsnių kampu, antra sėdynių eilė vienu rankenėlės truktelėjimu nuvažiuoja arba susilanksto, taip atverdama kelią į automobilio bagažinę.

Bagažinė – neabejotinas automobilio privalumas. Aišku, jeigu joje esančios sėdynės bus pakeltos, vietos nebus daug, tačiau sulanksčius sėdynes automobiliu galima vežti didelius krovinius. Jeigu naudoti jį tik krovinių pervežimui, sulanksčius antrą sėdynių eilę ir nulenkus priekio keleivio sėdynę, automobilis lengvai konkuruos su nedideliu komerciniu transportu.

Bagažinėje ne tik sumontuota 12 V jungtis, bet ir įmontuotas specialus prožektoriukas, padedantis tada, kai po ranka nėra kito šviesos šaltinio. Smulkmena, bet labai patogi.

Bandytas „Freemont Black Code“ turėjo dyzelinį 2,0 l 170 AG variklį, „AWD“ ratų sistemą ir automatinę 6 pavarų PD, su galimybe pavaras perjunginėti pačiam.

Pavarų dėžė dirbo tvarkingai, be trūkčiojimų, tačiau eksperimentuoti su „M“ režimu neleido – pasiekus tam tikrus sūkius, kompiuteris pats įjungė aukštesnę pavarą. Kodėl?

Taip pat tokiam dideliam ir sunkiam automobiliui norėtųsi kiek galingesnio variklio. Su 2,0 l automobilis važiavo, tačiau dinamikos jam trūko. Galbūt inžinieriai skaičiavo, kad veždamas šeimą arba važiuodamas ten, kur kiti vienatūriai nepravažiuos, vairuotojas labai nelakstys. Tokiu atveju pasirinkimas suprantamas, tačiau magistraliniame kelyje norėtųsi staigesnio automobilio.

Teko pasipratinti prie akimirksniu reaguojančių stabdžių. Laimei, kiti automobiliai išlaikė saugų atstumą ir niekas neįvažiavo į beveik vietoje sustojančio „Freemont“ galą.

Nudžiugino šoninis vairuotojo sėdynės palaikymas. Kuo dažniau važinėji vingiuotis gimtojo krašto keliais, tuo labiau supranti, kad tvirtai jaustis vairuotojo vietoje – privalumas. Dar vienas pliusas – reguliuojamas sėdynės nugarėlės išlikimas, leidžiantis pailsinti nugarą ir tolimose kelionėse. Negąsdina ir kuro sąnaudos – už miesto jos buvo 6,8l/100 km, mieste išaugo iki 7,3 l/100 km, bet įvertinus, kiek žmonių gali keliauti, tai nėra daug.

Nors „Freemont“ pristatomas kaip vienatūris, išvaizda ir konstrukcija jis labiau primena visureigius, tad elgesį posūkiuose, manau, reikia vertinti būtent pagal tai. Posūkiuose lingavimas ir posvyris nėra dideli, ganėtinai greitai automobilis reaguoja ir į vairo pasukimus.

Mažus kelio nelygumus automobilio pakaba sugeria puikiai, bet važiuojant duobėmis nusėtu kaimo keliuku norėtųsi daugiau minkštumo ir mažiau purtymo. Tokiame kelyje automobilį jau tenka „gaudyti“.

Automobilio salono garso izoliacija nėra bloga, tačiau pakeliui puikiai girdėjosi padangos, o pasiekus 100 km/val. greitį pasigirdo ir aerodinaminiai triukšmai. Kaskart greitėjant aiškiai buvo galima girdėti gaudžiantį variklį, kuris nutildavo tik važiuojant tolygiai.

Tiek prieš porą metų debiutavęs „Feat Freemont“, tiek ir „Fiat Freemont Black Code“ – kažkas naujo ir vis dar neįprasto mūsų automobilių rinkoje. „Fiat“ inžinieriai paliko modeliui amerikietišką išvaizdą, tačiau pamėgino jį „eueopizuoti“. Vairo sistema, lyginant su amerikietišku analogu, tapo tikslesnė, pakaba – kietesnė, siekiant sumažinti posvyrius posūkiuose – kažkiek pakeista ir automobilio geometrija. Nebuvo pamirštas ir automobilio saugumas. Tik debiutavęs rinkoje 2011 m., „Freemont“, avariniuose „Euro NCAP“ bandymuose surinko 5 žvaigždutes. Jau bazinėje sąrangoje „Freemont“ turi stabdžių antiblokavimo sistemą, elektroninę stabilumo kontrolės programą, elektroninę apsaugos nuo apsivertimo sistemą, varančiųjų ratų kontrolės sistemą, priekabos stabilumo kontrolės sistemą, padangų slėgio stebėjimo sistemą, 6 saugos pagalves ir t. t. Tai yra, turi viską, kad jame būtų saugu tiek vairuotojui, tiek keleiviams, kurių, priminsiu, „Freemont“ gali vežti net 6.

„Fiat Freemont Black Code“ – netipiškas, bet labai įdomus ir saugus vienatūris, keičiantis įprastą požiūrį į vienatūrių segmentą.

Techninės charakteristikos

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt