Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Stintų gaudymas Kuršių mariose

Labai daug žvejų, tarp kurių buvau ir aš, pasiilgo agurkais kvepiančių žuvyčių...
Nuotraukos

2017.02.13

Jūsų dėmesiui pristatome skaitytojo Vlado atsiųstus įspūdžius apie prabėgusį savaitgalį vykusią stintų žvejybą ant užšalusių Kuršių marių.

 

Labai daug žvejų, tarp kurių buvau ir aš, pasiilgo agurkais kvepiančių žuvyčių. Ilgai ir nuobodžiai kiekvieną dieną stebėjau oro prognozes, kurios vis nebuvo palankios. Klaipėdoje laikėsi pliusinė temperatūra, ledo storis buvo ties leidžiama riba, tad užlipus ant tokio ledo buvo galima ir baudą gauti.

Visgi pagaliau sulaukėme – keturias dienas iš eilės oro temperatūra buvo minusinė, tad praėjusį ketvirtadienį, vasario 9 d., ketvirtą valandą ryto mūsų kolega Stasys iš Švenčionėlių susikrovė žvejybinę mantą ir patraukė Preilos link.

Pakeliui Kaune prie patyrusio žvejo prisijungiame ir mes: Vladas iš Kauno ir Stanislovas iš Domeikavos.

Kelionė mums sekėsi – Klaipėdą pasiekėme be nuotykių, nekilo sunkumų ir prie kelto, tad maždaug po 5 minučių išplaukėme į kitą krantą.

Pasiekę Preilą ir išlipę iš mašinos pajutome kažką įtartino – sutikom du „šiltokus“ vyrukus, žingsniuojančius į šalimai esančią parduotuvę. Mums jie pasakė, kad kibimai nelabai, o užklausus apie pagautas žuvis nudelbė akis ir kukliai nutylėjo.

Ledu tempdami roges su visa žvejybine manta sutikome 3 raseiniškius. Jų rezultatai per vakarą – naktį – rytą – 3.

Vienas iš mūsiškių pasitikslino – 3 kilogramai? Atsakymas buvo žiaurus – 3 vienetai.

Vis dėl to, optimistiškai nusiteikę, mes, ieškodami stintučių, pasikeisdami pragręžėme daugiau kaip 30 ekečių ir tik 3 – 4-iose eketėse echolotas parodė vieną žuvelioką. Susidarė toks įspūdis, kad mes vijomės vieną ir tą pačią migruojančią stintą.

Pasižymėjome tris eketes, pakartojame paiešką tuose pačiose eketėse ir liko viena. Šalia jos apsistojo Stasys su savo palapine, mes dviese – šalia kitoje palapinėje.

Gana greitai pastatėme palapines, pritvirtindami jas kabliais. Jaukiai įsikūrėme viduje ir tikėdamiesi gero kibimo sumerkėme meškeres su iš anksto paruoštomis sistemėlėmis.

Laikas ėjo, mūsų nuotaika palaipsniui krito. Per tą dieną nuo 10.30 val. iki kito ryto vienas iš mūsų pagavo vieną ..., kitas 6 ir trečias 11 stintų. Tas, kuris pagavo 11 pasiūlė nusispjauti ir grįžti namo ... Kaunietis, nepatyręs žvejys, trokštantis adrenalino ir kitas, iš Švenčionėlių kategoriškai nesutiko ir didvyriškai nusprendė pasilikti dar vienai nakčiai – tiek kilometrų nuvažiuota ir veltui?

Antra diena šiek tiek pagerino bendrą nuotaiką: per tą dieną ir naktį vienas pagavo 47 žuvis, kitas – 25, trečiasis – 16.

Nuotaiką kiek sugadinto tai, kad naktį, vienam iš mūsiškių atsitiko nelaimė – sušlapo veltiniai įklotai ir nuo ledo pastoviai traukė šaltis. Žmogus kojoms sušalus vos „nelipo sienom“. Problemos priežastis banali – palapinę apklojus sniegu ir įjungus dujų šildytuvą, ant ledo susidarė sluoksnis ištirpusio vandens. Apie 1,5 – 2,0 cm. Šildėm nepastoviai, su pertraukom, tad vanduo spėdavo atšalti. Vienintelis išgelbėjimas nelaimėliui buvo stengtis sušilti daug ir greitai  judant.

Jei ne keltas, kuris, deja, naktį nekursuoja, antrą valandą nakties būtume susikrovę daiktus ir palikę šitą „malonumą“... Išgelbėjo antras žvejys – davė atsarginius įklotus.

Šiaip ne taip sulaukus ryto, pasikalbėjome su kitais stintų mėgėjais. Kas įdomiausia, jų pasiekimai taip pat buvo liūdni : marijampoliečiai išvažiavo po paros,  neturėdami ir 10 žuvelių kiekvienam, žvejai be palapinių išvis neturėjo kuo nors pasigirti: pagavo labai mažai ar neseniai atėjo.

Bandėm išsiaiškinti iš kur internete pasirodė informacija apie tai, kad mūsų teritorijoje vienas žvejys nuo 17 iki 21 val. pagavo net 140 žuvų. Visur matėme abejojančių žmonių veidus ir netikras šypsenas. Tada nusprendėme, kad tai vietos „šumacherių“ darbas, kurie žinią paskelbė, norėdami privilioti naujų, norinčių pasivažinėti, žvejų. Kai kuriuos, beje, atvežė netoli mūsų ir paliko. Turbūt tam ir buvo naudojam frazė – „Tikrai žinau kur tas pagavo“ – tačiau ji smarkiai kirtosi su realybe.

Kitą rytą, apie10 val. surinkome savo daiktus ir nukeliavome link mašinos.

Trijų žvejų rezultatai: pirmojo – 69 stintos ir 1 pūgžlys; antrojo – 39 stintos, trečiojo – 19. Taip pat žvejybos metu nuskandinome: vieną naują telefoną ( 200 EUR), nedidelį akumuliatorių ir peilį. Buvo nutraukta viena sistemėlė.

Nepaisant nuostolių ir mažo laimikio, vienas iš mūsų kompanijos buvo labai patenkintas, nes išbandė naujus: apkaustus, roges, palapinę, kėdę (su 4 padėtimis), staliuką, viryklę su 2 dujų balionais po 450 gr., turistinį kilimėlį su aliuminiu ir dar visą laiką filmavo. Nors buvo pagautos tik 39 žuvys, bet adrenalino žmogui buvo per akis. Tiesa, likusieji du išvykos dalyviai turėjo kategoriškai priešingą nuomonę – tai ne žūklė...

Pabaigai patarimai naujokams, galvojantiems apie žiemos žūklę ant ledo:

1.      Rinkitės gerą palapinę (mes turėjome STORM žieminę palapinę);

2.      Pasirūpinkite gera žiemine apranga ir batais. Turėkite papildomą atsarginių drabužių komplektą, kad būtų kuo persirengti jei sušlapsite;

3.      Dujų imkite su atsarga šildymui (mažiausiai 3 kg dujų balioną);

4.       Pasirūpinkite tinkamomis sistemėlėmis ir atsarginėmis meškerėmis;

5.      Nepamirškit pasiimti pakankamai maisto ir ką nors skanaus nuotaikai pakelti;

6.      Neleiskite sau pykti nei ant savos kompanijos, nei ant kaimynų.

Būkite visada mandagūs ir žuvys, su laiku, gerai Jums atsidėkos.

Nei žvyno nei uodegos!!!