|
|
|
|
Dirbantys biuruose sportui turi skirti bent valandą per dieną
|
”The Lancet“ atliktas, virš milijono suaugusiųjų stebėjęs, tyrimas rodo, kad aštuonias valandas per dieną sėdintys biurų darbuotojai gali patrumpinti savo gyvenimą 60%.
Mokslininkai rašo, kad sėdėjimo keliama rizika sveikatai beveik tokia pat žymi kaip ir rūkymo ir netgi sukelia daugiau mirčių negu nutukimas.
Visi, prie stalo kėdėje daugiau negu aštuonias valandas per dieną praleidžiantys darbuotojai, turėtų kas valandą daryti penkių minučių pertrauką ir sportuoti pietų pertraukos metu bei po darbo.
Aštuonių valandų sėdėjimo riziką sumažinti galima vos vieną valandą greitai vaikštant arba važiuojant dviračiu, sako mokslininkai.
Profesorius Ulf Ekelundas iš Kembridžo universiteto pabrėžia, kad užsiimti tam tikru sportu nebūtina: „Nereikia net užsirašyti į sporto salę. Gana vos valanda per dieną užsiimti aktyvia fizine veikla.“
Mokslininkai teigia, kad tipiškas, „modernus" gyvenimo būdas valandą praleidžiant prie kompiuterio, o vakare prie televizoriaus yra ypatingai žalingas.
Jie tai pat teikia siūlymus vyriausybei, kad ši inicijuotų sveikesnės gyvensenos įpročius. Pavyzdžiui, vienas tokių siūlymų yra autobusų stotelių įrengimas toliau nuo biurų pastatų, kad darbuotojams reikėtų nuo darbo iki transporto paeiti kiek toliau. Taip pat siūlo parkuose įrengti nemokamas sporto sales, o gatvėse savaitgaliais neleisti važinėti mašinomis.
Mokslininkai supranta, kad daugumai biurų darbuotojų, ypač tiems, kurie keliauja viešuoju transportu, bus sunku išvengti ilgų sėdėjimo valandų, bet jie turėtų per dieną išeiti pasivaikščioti kelis kartus.
„Bent penkias minutes kas valandą pailsėkite nuo darbo, aplankykite gretimą biurą, kavos aparatu pasinaudokite kitame aukšte, nueikite iki spausdintuvo,“ ragino profesorius U. Ekelundas.
Mokslininkai skatina darbdavius palengvinti darbuotojų dalią ir biuruose įrengti dušus bei sporto sales, leisti darbuotojams ilgiau pailsėti.
Tyrimas nenurodo, kodėl ilgas sėdėjimas yra toks kenksmingas, bet jį atlikę mokslininkai teigia, kad fizinė veikla padeda kūno metabolizmui, o sėdėjimas įtakoja leptino, energijos balansą reguliuojančio hormono, gamybą.
Tyrime dalyvavo vyresni negu 45-erių metų žmonės, kurie buvo suskirstyti į grupes pagal laiką, praleidžiamą sėdint, ir jų aktyvumo lygius – nuo vos 5 minučių iki daugiau nei valandos.
Rezultatai buvo lyginami su Vakarų Europos, Australijos ir JAV suaugusiųjų mirtingumo rodikliais per praeitus 18 metų.
Suaugusiųjų, kurie sėdėdami praleidžia bent aštuonias valandas ir fizine veikla užsiima mažiau negu penkias minutes, mirtingumo tikimybės rodiklis buvo 9.9%.
Tuo tarpu tie, kurie tiek pat laiko paleidžia sėdėdami, bet fizine veikla užsiima bent valanda per dieną, mirtingumo tikimybės rodiklis buvo vos 6.2 procentai.
Vėžys ir širdies ligos yra dvi labiausiai tikėtinos mirties priežastys, siejamos su fiziniu neaktyvumu.
Mokslininkai taip pat teigia, kad daugiau negu 5 milijonai mirčių per metus yra siejamos su fizinės veiklos stygiumi – panašus skaičius žmonių kasmet miršta nuo rūkymo, o dar mažesnis nuo nutukimo.
„UKI Active“ vyresnysis redaktorius Steven Ward‘as ragina darbdavius skatinti darbuotojus daugiau sportuoti: „Neveikla žudo. Kai supratome, kad tai daro rūkymas, mes su juo kovojome. Dabar ir vėl reikia tą daryti.“
Biurų darbuotojų apklausa parodė, kad tik vienas iš penkių darbuotojų palieka biuro patalpas pietų metu, o tik 3% išnaudoja tą laiką sporto salėje.
