Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Europos kalbų diena

Europos Sąjungoje, turinčioje 500 mln. gyventojų, 23 kalbos yra laikomos oficialiosiomis ...
Nuotraukos

Visame pasaulyje kalbama net 7 000 kalbų.
Europoje kalbama maždaug 400 kalbų; į šį skaičių įeina imigrantų bendruomenių, regioninės ir gestų kalbos. Europos Sąjungoje, turinčioje 500 mln. gyventojų, 23 kalbos yra laikomos oficialiosiomis, tačiau joje kalbama dar 60 regioninių ir etninių mažumų kalbų, pavyzdžiui, samių kalba Laplandijoje arba bretonų kalba vakarų Prancūzijoje.

Kalba – tai tautos kultūros dalis
Tautos kultūra yra labai abstrakti sąvoka, tačiau visgi, kągalėtume ja įvardyti? Tradicinį maistą, šventes, tautinius rūbus, papročius, tarmes... Tačiau svarbiausia – kalbą. Juk ji – tai tautos sielos veidrodis. Kaip sakė A. Baranauskas, „dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, <...> Ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus ir kartu – gyvas, tradi
cinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis.“ Mokėti savo kalbą yra svarbu, tačiau būtina žinoti ir bent kelias kitas užsienio kalbas. Savoješalyje, darbo įstaigose lietuvių kalbos nebe pakanka, o norint dirbti užsienyje, kur suteikiama daug ir įvairių galimybių, privalu mokėti mažiausiai vieną užsieniokalbą. Kai kurie vertingi filmai, laidos ar spektakliai per televiziją rodomi originalo kalba, todėl jos nemokantys praranda daug. Galiausiai, kalba sieja šalių kultūras, todėl norint gerai pažinti kitus kraštus, yra tiesiog būtina žinoti ir svetimą kalbą.
.
Daugiakalbė Europa
Europos Sąjungą galima laikyti daugiakalbe dėl dviejų priežasčių: jos teritorijoje kalbama įvairiomis kalbomis, ir nemažai jos gyventojų moka ne tik gimtąją, bet ir kitas kalbas.
Specialiai kalboms skirto paskutinio „Eurobarometro“ duomenimis, Europoje labiausiai paplitusi
gimtoji kalba yra vokiečių kalba; ja šneka 18 proc. ES gyventojų.
Anglų, kaip ir italų kalba, yra 13 proc. gyventojų gimtoji kalba, o prancūzų kalba yra gimtoji 12 proc. europiečių. Vis dėlto anglų kalbą, kaip užsienio kalbą, vartoja maždaug 38 proc. ES piliečių – daug daugiau nei vokiečių kalbą.
Vokiečių ir prancūzų kalbas vartoja po 14 proc. žmonių, o ispanų ir rusų – po 6 proc.
Tas pats tyrimas atskleidė, kad be gimtosios dar bent vieną kalbą moka 56 proc. ES gyventojų, dar
bent dvi – 28 proc. žmonių, o dar bent tris – 11 proc. Vis dėlto 44 proc. gyventojų prisipažino nemokantys nė vienos užsienio kalbos. Geriausiai kalbas moka palyginti mažų šalių arba tų, kurių
kalbą svetur mažai kas moka, gyventojai. Daugiau kaip 90 proc. aštuonių ES šalių – Lietuvos,Latvijos, Liuksemburgo, Maltos, Olandijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Švedijos – gyventojų teigia, kad moka bent vieną užsienio kalbą.
Lietuvoje bent dvi užsienio kalbas moka pusė gyventojų, bent tris – 16 proc., o nė vienos – tik 8 proc.
Taip yra todėl, kad dauguma Lietuvos gyventojų (80 proc.) teigia mokantys rusų kalbą, o anglų kalbą moka tik 32 proc.
.
Viena užsienio kalba – gerai, dvi – dar geriau
Europos Sąjunga skatina laisvai kalbėti ir rašyti gimtąja kalba, tačiau kartu siekia, kad europiečiai, be gimtosios kalbos, išmoktų dar dvi kalbas. Daugelis ES mokinių užsienio kalbos pradeda mokytis pradinėse klasėse. Lietuvoje užsienio kalbos pradedama mokyti antroje klasėje. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais net 98,9 proc. antrokų–ketvirtokų kaip užsienio kalbą mokėsi anglų, likusi dalis – vokiečių ir prancūzų kalbas. Antroji užsienio kalba pradedama dėstyti penktoje klasėje. Čia tvirtas pozicijas užima rusų kalba – jos mokosi net 81 proc. moksleivių.
.
Užsieniečiams lietuvių kalba taip pat įdomi
Nors lietuvių kalba kaip užsienio kalba neatrodo populiari, mokomasi ir jos. Štai Liuksemburge
gyvenantis prancūzas Olivjė aiškina, kodėl pasirinko lietuvių kalbą: „Be gimtosios prancūzų,moku anglų, ispanų ir portugalų kalbas. Vieną dieną pagalvojau, kad moku tik Vakarų Europos kalbų, bet visai nieko neišmanau apie kitos Europos pusės kalbas, tad nusprendžiau mokytis kurios nors iš naujųjų ES šalių kalbos ir atsitiktinai atradau lietuvių kalbą.“ Dabar Olivjė ne tik stengiasi su lietuviais kalbėti lietuviškai, bet ir domisi lietuvių tautosaka, šiais metais specialiai keliavo į Vilnių,| į Kaziuko mugę. Lituanistikos kursus rengiančios Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros darbuotojas Andrius Apinis pasakojo, kad kursai pritraukia įvairių pažiūrų žmones. „Vieniems lietuvių kalba reikalinga darbui, kiti yra lingvistai, todėl nori susipažinti su išskirtine lietuvių kalba. Į Lietuvą atvyksta ir būsimų studentų: pirmiausia jie metus mokosi lietuvių kalbos, o paskui studijuoja kokią nors specialybę. Dažnai pasitaiko tokių, kurie kalbos mokosi dėl savo antrųjų pusių. Ir, žinoma, labai daug studentų – lietuviškų šaknų turintys išeiviai arba jau jų vaikai ar net anūkai“.
.
Kaip tobulinti mokamų kalbų žinias ar mokytis naujų?
88 proc. Lietuvos gyventojų ir 83 proc. visų europiečių sutinka, kad mokėti užsienio kalbas yra naudinga. Mokantis kalbos, reikia skirti laiko ir pastangų, bet mokytis gali bet kas, ir niekada nebūna per vėlu. Daug žmonių nedrįsta mokytis kalbų, nes mano, kad visiems žodžiams ir gramatikai išmokti prireiks viso gyvenimo. Tačiau patirtis rodo, kad tinkamai mokantis ir su tinkama motyvacija daugelis gali išmokti bent jau užsienio kalbos pagrindus. Juk niekas jūsų neverčia tapti užsienio kalbos rašytoju ar oratoriumi. Neatsižvelgiant į tai, ar jūs – pradedantieji, ar pažengę mokiniai, kalbos žinias galite pagilinti ne tik lankydami kursus. Pavyzdžiui, internetas tapo plačiu kalbų mokymosi ištekliu, kur galima rasti daug nemokamos medžiagos ir mokymosi priemonių: internetinių kursų, žodynų, žaidimų, įvairių užduočių ir t. t. Be to, internete galima rasti laikraščių ir žurnalų įvairiomis kalbomis. Taip pat internetu, palydoviniais ir kabeliniais tinklais lengvai pasiekiami radijo ir televizijos kanalai. Mokydamiesi kalbos,  mėgaukitės kultūra: skaitykite knygas (būna ir besimokantiems adaptuotų knygų), klausykitės muzikos, žiūrėkite filmus (žiūrint DVD diskuose išleistus filmus, dažnai galima pasirinkti subtitrus keliomis kalbomis).
.
Viskas prasidėjo nuo Europos kalbų metų
Europos Sąjungos, Europos Tarybos bei UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos) iniciatyva 2001 metai buvo paskelbti Europos kalbų metais. Jais buvo norima atkreipti žmonių dėmesį į kalbų įvairovę, savitumą ir jų mokymosi svarbą. Tuomet visame pasaulyje įvyko daugybė įvairiausių renginių, kuriuose dalyvavo milijonai įvairaus amžiaus žmonių, buvo paminėtos visos – vartojamos, dirbtinos bei mirusios – kalbos. Kalbų metams einant į pabaigą, Europos Tarybos ministrų komitetas 2001 m. gruodžio 6 dienos 776 pasitarime nutarė rugsėjo 26 dieną paskelbti Europos kalbų diena. Nuo to laiko ši diena minima kasmet.

Europos kalbų dienai paminėti organizuojami įvairūs renginiai
2009 m. vykusi Europos kalbų diena buvo taip pat gražiai paminėta daugiau nei keturiasdešimtyje  šalių. Vyko apie 600 renginių, skirtų skatinti žmones puoselėti ir skleisti Europos kalbų palikimą. Pavyzdžiui, Anglijoje, žmonės buvo kviečiami į kalbų paviljoną Viktorijos stotyje dalyvauti konkurse ir laimėti italų kalbos kursus. O viena interneto svetainė net sudarė sąrašus užduočių mokykloms, darbo įstaigoms, bendruomenėms ir žmonėms namuose, norintiems kalbų dieną „turėti“ savo kasdienybėje. Joje vienas siūlomų dalykų mokykloms buvo pakviesti mokytojus ir mokinius suvaidinti spektaklį  pasirinkta užsienio kalba, darbo įstaigose – į telefono skambučius atsiliepti itališkai, rusiškai, graikiškai ar prancūziškai, na, o namuose esantiems žmonėms sudaryti pirkinių sąrašą ispanų kalba. Norintiems tobulėti ir mėgstantiems versti tekstus į kitas kalbas, ES šalių vidurinės mokyklos kviečiamos užsiregistruoti į vyksiantį vertimo raštu konkursą „Juvenes Translatores“.
.
.
Šaltinis: Europos istorijų parkas
.
Be profesionalių vertėjų daugiakalbystę būtų sunku įgyvendinti praktiškai, vertėjų dėka lietuvių kalba girdima Briuselio, Liuksemburgo ir Strasbūro institucijų salėse, begalės svarbių dokumentų, įvairių instrukcijų, knygų ar tiesiog laiškų yra išverčiami tiek į lietuvių, tiek iš lietuvių kalbos, vertimas visiems  suteikia visapusišką bendravimo laisvę, vertimas – tai galimybė tiesiogiai bendrauti, draugauti ir spręsti mums visiems rūpimus klausimus. Tai ir didelė atsakomybė, nes ir nuo vertėjų priklauso, ar lietuvių  kalba bus tokia, kokią norime girdėti, skaityti, kokią gerbiame ir mylime. Mokykimės įvairiausių kalbų,  bet labiausiai puoselėkime savąją.