„...tegul tavo kūnas priklauso tam, kuris mylės tavo apnuogintą sielą...“ Šiais Charlie Chaplino žodžiais drąsiau pradėti išpažintį be žodžių – tiesiog kūnu. Pasitelkdami žinias to, kuriam kūno kalbą skaityti – kaip mums laikraštį vartyti, iliustruojame miesto ir rajono vadovų kūno kalbos privalumus ir trūkumus ir pateikiame pradžiamokslį tiems vadovams, kuriems rūpi ne tik tai, ką jie sako, bet ir kaip sako. Ir neapsimeskite, kad viską žinote, ypač jeigu dabar rankas laikote kišenėse!
Įžvalgomis dalijasi asociacijos „Intelektinio kapitalo ugdymas“ (www.success.lt) direktorius, „Svajonių mokyklos“ vadovas ir lektorius Laurynas PEČKAITIS, šešerius metus vedantis seminarus komunikacijos, efektyvaus mokymosi ir kitomis temomis, profesionalus koučingo specialistas (ICF), neurolingvistinio programavimo meistras (Maskvos NLP institutas), Eneagramos praktikas (ECTA), mokomojo DVD „Viskas apie kūno kalbą“ autorius.
– Jeigu paprašysime išvardyti, kas būdinga vadovų kūno kalbai, greičiausiai daugelis nurodys bent keletą pagrindinių bruožų. Tačiau, ko gero, svarbiau gebėti atskirti suvaidintus ir tikruosius vadovų kūno kalbos siunčiamus signalus. Tad kokie yra išmokstami ir pagal kokius siunčiamus signalus atpažinti tikrą vadovą?
– Tikras vadovas tas, kuris pagal pašaukimą ir psichologinį tipą yra vadovas. Tiesiog jei vadovaudamas esi savo rogėse, visi aplinkiniai tai be žodžių jaus. Tačiau tam tikri niuansai be žodžių padidina vadovo autoritetą. Užsienio valstybėse vieši asmenys dažnai dirba pagal įvaizdžio specialistų rekomendacijas, Lietuvos politikams treniruočių labai trūksta. Jei užduočiau klausimą – kodėl šokėjai vaikšto tokie išsitiesę, greičiausiai neatsakysite, kad jie tokie gimė. Bet kokios kūno kalbos ir pirmo įspūdžio galima išmokti. Pirmiausia nusifilmuokite save sakantį viešą kalbą. Pažvelkite į save kaip klausytojas ar pavaldinys. Kokį įspūdį jums sudaro tas žmogus? Ką galima patobulinti? Tuomet komunikuodami su kitais tiesiog stenkitės logiškai valdyti savo kūno kalbą. Anksčiau ar vėliau tai taps jūsų įpročiu ir charakterio dalimi. Mūsų kūnas tiesiogiai susijęs su vidine savijauta, charakteriu, jis visada išduoda, kas slypi viduje. Iš kitos pusės, sąmoningai dirbdamas su savo įvaizdžiu ir valdydamas kūno kalbą, aš formuoju vidines savybes.
– Kokia vadovo kūno kalba turėtų būti – ar yra kokie kanonai, taisyklės, galbūt to mokomasi?
– Yra tam tikros taisyklės, kurių laikomasi oficialiuose santykiuose. Visų pirma, svarbi tvirta, tiesi laikysena, stovėsena, eisena. Tik įėjęs į naują aplinką akimis išsirinkite tikslą, iki kurio eisite. Tuomet jūsų eisena atrodys užtikrinta. Ne mažiau svarbus tvirtas kontaktas su žeme. Svyruojantis, trypčiojantis, vietoje nenustovintis vadovas sudaro nervingo žmogaus įspūdį. Stresinėje situacijoje siūlau atsistoti kiek įmanoma stipriau, pajusti, koks tvirtas yra pagrindas po kojomis, kiek energijos jame. Mintimis pajuskite grindis kiekviena savo pėdų ląstele ir patys nepastebėsite, kaip pradėsite jaustis užtikrintai. Pakankamas akių kontaktas – tai sudarys atvirumo įspūdį. Tačiau nežiūrėkite į pašnekovo akis veriančiu žvilgsniu ilgiau nei 3 sekundes, kai susitinkate pirmą kartą, ar daugiau nei 70 proc. viso pokalbio laiko. Nes tokį žvilgsnį jis gali interpretuoti kaip asmeninį puolimą ar norą konfrontuoti.
Atviri rankų gestai. Rankos tiesiogiai parodo, ar aš esu nuoširdus, atviras, nieko neslepiantis, pasitikintis savimi. Įvairūs blokai, „užtvaros“ iš rankų ar jose laikomų daiktų be žodžių jūsų pašnekovui nusiunčia žinutę, kad jūs nelinkęs iki galo atsiverti, kažką nutylite ar slepiate nepasitikėjimą, nervingumą, o gal priešingai – „pasikėlimą“. Tą patį reiškia ir rankų laikymas kišenėse ar už nugaros. Bet kuriuo atveju komunikacijai šie gestai žalingi. Po vieno seminaro prie manęs priėjo ilgametis Seimo narys Kazimieras Uoka ir tarė: „Laurynai, ilgus metus stebėjau savo kolegas politikus ir pastebėjau tendenciją – tie, kurie kalbėdami su žurnalistais ar kolegomis laikė rankas kišenėse, anksčiau ar vėliau susikompromitavo.“
Klasikiniai vadovo / viešai kalbančio žmogaus rankų gestai: rankos laisvai „kabo“ šonuose; suglaustos delnais ir laikomos prieš save rankos, kai viena yra viršuje, kita – apačioje; priešais save laikomos rankos, kai skirtingų plaštakų pirštai remiasi galais. Laikydamiesi šių patarimų be žodžių sukursite aukštą autoritetą kaip vadovas.
Lėti, rezervuoti gestai. Jei pokalbio tema rimta, yra bendra taisyklė gestams – rankos turėtų judėti pakankamai lėtai, užtikrintai ir siaurai, t. y. „neišeiti“ aukščiau nei jūsų kaklas, žemiau nei juosmuo ir plačiau nei pečiai. Taip sukursite žinančio, ką sako, vadovo įspūdį.
Stovėkite dėmesio centre – sukursite pasitikinčio žmogaus įspūdį.
Lygiavertis (abiejų pašnekovų riešo kampas vienodas), tvirtas ir pilnas rankos paspaudimas. Pagal tyrimus, verslo savininkai, ieškodami vadovo savo įmonei, mieliau renkasi taisyklingai, tvirtai spaudžiantį ranką nei idealiai išoriškai atrodantį. Rankos paspaudimas tiesiogiai demonstruoja jūsų charakterį.
– Ar įmanoma pagal kūno kalbą nustatyti, koks tai vadovas, ir kaip tai padaryti?
– Pagal kūno kalbą ne tik nustatome, su kokiu vadovu bendraujame, bet ir apskritai apie kiekvieną žmogų susidarome pirmą įspūdį, kuris labai svarbus bendravimui ateityje. Pirmą įspūdį susidarome tokiais etapais: „nuskenuojame“ savo pašnekovą nuo galvos iki kojų: laikysena, eisena, stovėsena (tai sudaro 50 procentų pirmo įspūdžio), užmezgame akių kontaktą, paspaudžiame ranką ir pasisveikiname. Visa tai – jau 90 procentų įspūdžio. Koks žmogus jums pasirodė, kai jį matėte pirmą kartą, tokį jį greičiausiai ir ateityje matysite.
– Ar benamiu persirengęs gan didelės įstaigos ar įmonės vadovas per akimirką gali pakeisti ne tik savo išvaizdą, bet ir kūno kalbą? Kaip jam neišsiduoti – ar įmanoma tokius dalykus palyginti, ar įmanoma pasikeisti vaidmenimis?
– Neišsiduoti, aišku, galima, nes dauguma mūsų stebėdami aplinkinius dažniausiai pernelyg greitai darome išvadas, kurios gali būti ir klaidingos. Patį pirmą įspūdį apie žmogų susidarome per pirmas 3 sekundes, kai tik jį išvystame. Tos pirmos sekundės lemia apie 50 procentų nuomonės apie jį. Jų metu įvertiname ir aprangą, ir laikyseną, eiseną, stovėseną. Užmetame akį, pamatome benamį ir tariame sau – viskas su juo aišku. Dar daugiau – apranga, uniforma, aksesuarai ir kitos išorinės detalės lemia ir mūsų vidinę savijautą, kuri atsispindi kūno kalboje. Pavyzdžiui, policininkas vienokį socialinį vaidmenį atlieka būdamas namie, visiškai kitokį – darbo metu vilkėdamas uniformą. Tas pats žmogus gali pradėti visiškai skirtingai jaustis vien apsivilkęs uniformą, įgauti pasitikėjimo, demonstruoti aukštesnį statusą. Benamio apranga ir kiti išoriniai dalykai taip pat gali paveikti vadovo savijautą. Tačiau nebūtinai. Verslininkas Donaldas Trumpas atsiminimuose rašė, kai vieną dieną eidamas Niujorko gatve pamatė benamį ir sau tyliai pasakė: „Tas žmogus nieko neturi, tačiau jis už mane 6 milijardais dolerių turtingesnis.“ Tuo metu Trumpas buvo bankrutavęs ir būtent tokią sumą skolingas bankams. Koks stiprus viduje, pasitikintis turi būti žmogus, kad sukurtų patikimą įspūdį verslo investuotojams ir po poros metų vėl taptų milijardieriumi, tik šį kartą su pliuso ženklu?
– Kokias dažniausiai kūno kalbos klaidas daro vadovai? Kaip išmokti valdyti savo kūno kalbą?
– Yra du dažniausiai pasitaikančių klaidų tipai: pernelyg kietas vadovas ir pernelyg minkštas vadovas. Kietas vadovas fiziškai didina atstumą su savo pavaldiniais, rodo smiliumi ir nevengia kritikos, demonstruoja vyraujančius, dominuojančius signalus visur ir visada, naudoja nenumaldomą akių žvilgsnį bei šaltakraujišką kalbėjimo manierą. Savo kūno kalba jis rodo pasitikėjimą, tačiau trūksta atvirumo, neužmezgamas pakankamas psichologinis kontaktas su pavaldiniais.
Minkšto vadovo klaidos: įdubusi krūtinės ląsta, sulenkti pečiai, nugara (išoriškai jis atrodo nešantis didžiulę atsakomybės naštą), chaotiškai makaluojamos rankos ir jų bejėgiškas numetimas po pasisakymo, klajojančios akys, nedrąsus įžengimas į naują teritoriją, per maži žingsniai, „užtvarų“ statymas pokalbio metu ar slėpimasis už įvairių objektų. Tokiam žmogui sunku sukurti autoritetą kaip vadovui.
Valdyti kūno kalbą galima išmokti išsiaiškinus klaidas ir tiesiog sąmoningai demonstruojant idealiojo savęs kūno kalbą.
– Vadovių moterų ir vadovų vyrų kūno kalba – kurie daro daugiau klaidų, kurie geresni kūno kalbos specialistai?
– Iš praktikos galiu pasakyti, kad vyrai daro daugiau klaidų, nes jie savo įvaizdžiui skiria mažiau laiko. Įtakos tam galbūt turi aspektas, kad moteriai kaip vadovei sunkiau sukurti autoritetą, todėl dauguma moterų skiria daugiau dėmesio savo išorei. Pavyzdžiui, Dalia Grybauskaitė visur ir visada demonstruoja tvirtos, pasitikinčios prezidentės kūno kalbą. O štai Valdo Adamkaus įvaizdis buvo visai kitoks – jis šiltai, draugiškai, lygiavertiškai bendraudavo su visais pašnekovais, tačiau autoritetą kaip prezidentas sukurdavo tokį pat gerą, kaip ir mūsų dabartinė valstybės vadovė.
Kalbėjosi
Indrė MIKELIONYTĖ