Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Akušerės darbas: meilė žmogui, susitelkimas ir nuolatinis tobulėjimas

Pirmiausia tai turi būti darbštus žmogus, mylėti moterį, mylėti vaikus, mylėti žmogų apskritai. Tas darbas ne bet kuriam – ne kiekviena gali dirbti naktimis...
Nuotraukos

„Pirmiausia tai turi būti darbštus žmogus, mylėti moterį, mylėti vaikus, mylėti žmogų apskritai. Tas darbas ne bet kuriam – ne kiekviena gali dirbti naktimis, ne kiekviena gali dirbti prie tokios moters, kuriai lyg ir skauda tuo momentu, o paskui byra džiaugsmo ašaros. Ne kiekviena akušere gali dirbti ir ne visos gali priimti šią moters kančią gimdymo metu. Manau, jog turi būti labai stiprios valios, sąžiningas žmogus ir labai, labai mylėti naujagimį, moterį“, – vardija akušerėms reikalingas savybes Lietuvos akušerių asociacijos pirmoji patarėja akušerijai, praktikuojanti akušerė Dalė Sungailienė.
Nuo 1987 m. nuspręsta, kad gegužės 5-ąją bus minima akušerių diena, nors plačiau ji pradėta minėti nuo 1991-ųjų. Taigi vakar pasaulyje buvo minima Tarptautinė akušerių diena, kurios pagrindinis tikslas – skatinti medicinos studentus, akušerius, gimdyves ir visuomenę bendrauti apie kūdikio gimimą ir gimdymą. Pasak D. Sungailienės, iki šiol žmonės dar nelabai tiksliai skiria akušerės darbą nuo gydytojo akušerio-ginekologo.

Akušerės darbas neapsiriboja gimdykla
Pradėjus aktyviau minėti akušerių dieną, žmonės daugiau sužinojo apie šią specialybę. Tačiau visuomenėje dar stipriai įsišaknijusi nuomonė, kad akušerės darbas stacionarus ir nesiskiria nuo gydytojo akušerio-ginekologo profesijos.
„Visuomenė nesupranta, kad akušerė yra ta, kuri priima gimdymą be komplikacijų. Per akušerių dieną primename visuomenei, kokia tai specialybė ir kad akušerė turėtų lydėti moteris ir vaikus nuo gimimo iki mirties“, – teigia D. Sungailienė.
Gydytojas akušeris-ginekologas gali priimti gimdymą, bet jam nereikia to daryti. Jis eina į operacinę, daro cezario pjūvio operaciją, operuoja nėščiąsias – štai kokiais atvejais labiausiai reikalingas gydytojas akušeris-ginekologas.
Pasak D. Sungailienės, akušerių specialybė yra labai konkreti – tai darbas su moterimis ir mergaitėmis. „Ne tiktai mes dirbame gimdyklose, kaip daugelis įsivaizduoja, ir tai ne tik stacionarinis darbas. Ne, jokiu būdu. Akušerė gali skaityti paskaitas mergaitėms – aš pati tai darau, – sako D. Sungailienė. – Jau kokius 12 m. skaitau pamokas šeštokėms apie sveiką gyvenseną, mėnesines, mergaitės struktūrą, higieną.“ Akušerė gali daryti labai daug darbų, tik visuomenė labiau susikoncentravusi į tai, kad akušerė turi būtinai dirbti tik gimdykloje. Akušerės dažnai konsultuoja konsultaciniuose centruose, poliklinikose – trumpai tariant, jos prižiūri tas nėščiąsias, kurios nėra rizikos grupėje, yra sveikos ir visi šių moterų tyrimai geri.

Specialybė populiari, bet siaura
Ar akušerės specialybė populiari? Anot Lietuvos akušerių asociacijos pirmosios patarėjos akušerijai, šiuo metu ši specialybė populiari, bet siaura, nes gimstamumas mažėja. „Pavyzdžiui, kai aš pradėjau dirbti 1982 m., mes turėjome 4 tūkst. gimdymų per metus, dabar mes turime tik 2 tūkst., – teigia D. Sungailienė. – Tai reiškia, kad akušerės specialybės populiarumas kaip ir turėtų mažėti.“ Ji pabrėžia, kad akušere negali tapti slaugytoja – šiai profesijai reikalingas atitinkamas išsilavinimas. Juk slaugytojos ir akušerės darbas kardinaliai skiriasi: slaugytoja dirba su ligoniais, sergančiais žmonėmis, o akušerės darbas yra su sveikais žmonėmis, tai tikėjimas ir noras padėti žmonėms, kad jie būtų sveikesni, įskaitant ne tik moteris, bet ir berniukus. D. Sungailienė sako, kad akušerės skaito paskaitas higienos klausimais ir berniukams.
Klausiame D. Sungailienės, kodėl ji pasirinko akušerės kelią, nes juk baigusi mokyklą ji labai norėjo būti felčere.
„Kokia specialybė yra akušerija – aš tikrai nežinojau. 17 metų išdirbau gimdykloje, dabar dirbu pogimdyvinėse palatose, atlieku įvairiausias procedūras. Bet dabar džiaugiuosi, nes tokios specialybės kaip felčerės nebėra – felčerės liko slaugytojomis, o mes anksčiau prilygindavome felčerę gydytojui, daktariukui. O akušerės išliko“, – sako D. Sungailienė.

Kol kas akušerės negali dirbti savarankiškai
Akušerės specialybė gyvuoja nuo seniausių laikų – toks žmogus visuomet buvo reikalingas ir toks bus. Akušerės darbas reikalauja ne tik daug pasiaukojimo, valios ir gebėjimo tinkamai elgtis gimdymo metu, bet ir nuolatinio tobulėjimo, kvalifikacijos kėlimo. D. Sungailienė sako, kad visi žino, jog nėštumas yra provokatorius ir gali sukelti labai daug visokiausių ligų, todėl akušerė turi būti pasiruošusi viskam.
Šiuo metu aktualiausias Lietuvos akušerių asociacijos tikslas – reglamentuoti savarankišką akušerės darbą. „Jeigu mes turime gimdyvę be rizikos, tada ją gali prižiūrėti tik akušerė ir tai akušerei pakanka kvalifikacijos prižiūrėti sveiką nėščiąją, priimti gimdymą ir prižiūrėti sveiką vaiką. Taigi gydytojo akušerio-ginekologo šiuo atveju nereikia, – sako D. Sungailienė. – Bet pas mus yra tokia problema – visi įstatymai ir sprendimai yra labai vangūs. Todėl mes, neturėdamos tam tikrų reglamentų, negalime kol kas dirbti savarankiškai. Pas mus visada už nugaros stovi gydytojai akušeriai-ginekologai, kurie visuose dokumentuose, gimdymo istorijose pasirašo, kad jie dalyvavo, nors ir sveika buvo moteris, o gimdymas be rizikos. Iš vienos pusės džiaugiamės, kad nuolat šalia yra didieji patarėjai akušeriai-ginekologai, o iš kitos pusės – jeigu mes sutvarkysime dokumentaciją tai mes galėsime dirbti savarankiškai.“