|
|
|
|
|
|
|
Antibiotikų skyrimo mažinimas
|
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad didelis antibiotikų vartojimas skatina antimikrobinio atsparumo vystymąsi ir antibiotikai tampa neveiksmingi sunkioms infekcijoms gydyti. Europos šalių patirtis parodė, kad sumažinus antibiotikų suvartojimą, sumažėja antimikrobinis atsparumas, tačiau pacientų būklė nepablogėja. Lietuvoje taip pat pradėta vykdyti antimikrobinio atsparumo bei antimikrobinių vaistų vartojimo stebėsena – kiekvienoje apskrityje veikia antimikrobinio atsparumo valdymo grupės, sudarytos iš įvairių institucijų atstovų – gydytojų, infekcijų kontrolės, visuomenės sveikatos specialistų, savivaldybių gydytojų, farmacininkų. Šių grupių tikslas – spręsti antimikrobinio atsparumo ir antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimo valdymo problemas apskrityse. Kauno apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo grupės atstovai pirmą kartą atliko kompensuojamų antibiotikų skyrimo vaikams Kauno apskrityje 2015 m. analizę – buvo tiriama, kiek receptų antimikrobiniams vaistams per metus išrašė gydymo įstaigos.
Daugiausiai antibiotikais gydoma žiemą
Tyrimo duomenimis, pernai Kauno apskrityje vidutiniškai 100-ui prisirašiusių vaikų teko 26,4 recepto antibiotikams įsigyti, visoje Kauno teritorinės ligonių kasos, kuri atliko minėtą analizę, aptarnaujamoje teritorijoje (Kauno ir Marijampolės apskrityse) vidutiniškai 100-ui vaikų tenka 28,5 recepto.
Ko gero racionaliausiu antibiotikų skyrimu pasižymi Kauno rajono gydymo įstaigos – vidutiniškai 20,9 recepto 100 vaikų ir Kauno miesto gydymo įstaigos – 22,7 recepto. Kitose Kauno apskrities teritorijose rodiklis svyruoja nuo 24,5 iki 43,0 recepto 100-ui vaikų.
Kaip parodė antibiotikų paskyrimo sezoniškumo analizė, daugiau antibiotikų išrašoma šaltuoju metų laiku, kai padidėja sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), nors žinoma, kad šias ligas dažniau sukelia virusai, kurių antibiotikai tiesiog neveikia.
Vertinant nebuvo atsižvelgta į galimus pacientų sveikatos būklės, amžiaus skirtumus, tačiau skirtumai tarp atskirų teritorijų ir gydymo įstaigų rodo, kad galimybės racionaliau naudoti antibiotikus dar neišsemtos.
Streptokoko antigeno testas sumažins antibiotikų vartojimą
Kaip minėta, sergant virusų sukeltomis infekcijomis, gydymas antibiotikais neveiksmingas. Antibakterinis gydymas vaikams, sergantiems ŪVKTI, turėtų būti skiriamas tik įtarus sunkią bakterinę kvėpavimo takų infekciją ar bakterinę komplikaciją. Iš visų minėtų viršutinių kvėpavimo takų ligų tik vidurinės ausies uždegimas ir ryklės bei tonzilių uždegimas (faringotonzilitas) gali dažniau sukelti sunkių bakterinių komplikacijų. Dažniausias bakterinės kilmės ūminio faringotonzilito sukėlėjas yra A grupės beta hemolizinis streptokokas.
Todėl nuo šių metų sausio šeimos gydytojai skatinami atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą visiems vaikams nuo 2 iki 7 metų, susirgusiems ŪVKTI. Tikimasi, kad šis testas padės gydytojams tiksliau nustatyti situacijas, kada antibiotikai nereikalingi, ir jų neskirti, taip prisidedant prie antimikrobinio atsparumo mažinimo. Pažymėtina, kad šis tyrimas nustatytos amžiaus grupės vaikams atliekamas nemokamai.