Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Arterinės hipertenzijos grėsmė – daugybė komplikacijų

Padidėjęs kraujo spaudimas gali iššaukti nemažai sveikatos problemų
Nuotraukos

Arterinė hipertenzija – tai organizmo negalia, kurios pagrindinis požymis yra arterinio spaudimo padidėjimas. Arterinei hipertenzijai priskiriamos būklės, kurioms esant arterinis spaudimas viršija 140/90 mm gyvsidabrio stulpelio. Arterinė hipertenzija pažeidžia gyvybiškai svarbius organus, pirmiausiai širdį, smegenis ir inkstus, kraujagysles, sutrikdo jų funkcionavimą ir ženkliai sutrumpina žmogaus gyvenimo trukmę. Dažniausiai arterinė hipertenzija pasireiškia darbingiausio amžiaus žmonėms, t. y. nuo 30 iki 60 m. Didelė dalis ligonių nieko apie savo ligą nė neįtaria, nežino, kad jų arterinis spaudimas padidėjęs.
Išsivysčiusių šalių statistika liudija, jog apie 30 proc. nuo hipertenzijos kenčiančių žmonių nežino, kad jų kraujo spaudimas yra padidėjęs. Kiti 30 proc. ligonių žino apie savo ligą, tačiau nesigydo ir tik likę 30 proc. gydosi, bet tarp jų 12–13 proc. gydosi nepakankamai efektyviai arba neteisingai.

Arterinės hipertenzijos komplikacijos
Yra skiriama dviejų rūšių arterinė hipertenzija: pirminė (savarankiška – esenciali) ir antrinė (simptominė). Pirminė hipertenzija išsivysto tarsi savarankiškai, dažnai be jokios regimos priežasties, neišprovokuota jokių kitų ligų, galinčių padidinti kraujo spaudimą. Apie 90–95 proc. arterinės hipertenzijos atvejų nėra nustatomos šią ligą sukėlusios priežastys. Tuomet diagnozuojama pirminė arterinė hipertenzija, kurios atsiradimui įtakos turi tam tikri faktoriai. Likę 5–10 proc. arterinės hipertenzijos atvejų išsivysto dėl jau esančių kitų organų ligų. Tokia arterinė hipertenzija vadinama antrine.
Aukštas arterinis kraujospūdis lemia pasunkėjusį širdies darbą. Jei jis ilgai nekoreguojamas, gali pažeisti ne tik širdį ir kraujagysles, bet ir kitus organus, lemiančius specifinių simptomų atsiradimą.
Arterinė hipertenzija gali iššaukti nemažai komplikacijų, pavyzdžiui, insultą – aukštas arterinis kraujo spaudimas yra pagrindinis veiksnys, galintis sukelti smegenų arterijos trūkimą ir kraujavimą į šį gyvybiškai svarbų organą – smegenis. Dėl aukšto kraujo spaudimo kai kuriems sutrinka rega – akies kraujagyslės dėl hipertenzijos gali trūkti ir pradėti kraujuoti. Tai gali sukelti regėjimo neryškumą, sutrikimą ar net aklumą. Taip pat gali būti pažeisti inkstai – jie filtruoja ir pašalina iš kraujo nereikalingas bei kenksmingas medžiagas. Kai padidėja kraujo spaudimas, vidutinės ir mažosios inkstų arterijos gali susiaurėti ar sustorėti, dėl to gali išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas, kurį galinėse stadijose tenka gydyti dializėmis arba inkstų transplantacija.
Atsiranda tikimybė miokardo infarktui ištikti, aukštas kraujospūdis yra vienas svarbiausių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių. Susiaurėjus širdies vainikinių arterijų spindžiui ar sumažėjus jų elastingumui, širdis nepakankamai aprūpinama krauju, atsiranda krūtinės skausmai, vadinami krūtinės angina. Jei kraujagyslė visiškai užsikemša, ištinka miokardo infarktas. Galiausia gali išsivystyti širdies nepakankamumas – tai sunki būklė, kai širdis nebepajėgia išstumti organizmo poreikius tenkinančio kraujo kiekio, atsiranda dusulys, padidėja kepenys, tinsta blauzdos.

Kaip išvengti arterinės hipertenzijos?
Arterinės hipertenzijos atsiradimą lemia daug aplinkybių, tačiau įmanoma jos išvengti, o jai atsiradus – kontroliuoti. Norėdami kontroliuoti arba išvengti padidėjusio kraujo spaudimo, galite imtis įvairių priemonių, pavyzdžiui, reguliuokite savo kūno svorį, jei turite antsvorį, reguliariai mankštinkitės – bent po 30 min. kasdien, mažinkite suvartojamos druskos kiekį. Taip pat vertėtų valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, mažiau riebalų, rinkitės liesus pieno produktus. Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria vartoti tuos maisto produktus, kuriuose daug kalio – yra duomenų, kad kalis apsaugo nuo hipertenzijos. Ribokite arba visiškai atsisakykite alkoholio, jei gydytojas Jums paskyrė antihipertenzinių vaistų, vartokite juos tiksliai pagal nurodymus, kad būtų pasiektas geriausias vaistų veikimo efektas. Jei vartojate kontraceptinius preparatus, gydotės estrogenų ar hormonų preparatais, reguliariai pasitikrinkite savo kraujo spaudimą.
Kaip taisyklingai pasimatuoti kraujo spaudimą? Prieš kraujo spaudimo matavimą ramiai pasėdėkite bent 5 min. visai ant žemės nuleistomis kojomis ir patogiai atsirėmę; manžetė turi būti tinkamo dydžio ir uždėta ant žasto širdies lygyje; jei reikia, prieš matavimą pasinaudokite tualetu (pilna šlapimo pūslė gali iškreipti duomenis); mažiausiai 30 min. iki matavimo negerkite kavos ir nerūkykite; dėvėkite laisvus drabužius; matuodami kraujo spaudimą nekalbėkite, nesijuokite ir neužsiimkite pašaline veikla; matuokite mažiausiai du kartus, tarp matavimų darydami bent 2 min. pertrauką.


Info