|
|
|
|
|
ERKĖS IR ERKIŲ PERNEŠAMOS LIGOS
|
Pasaulyje gyvuoja apie 860 rūšių erkių, tačiau žmonėms daugiausia
rūpesčių kelia erkė Ixodes ricinus ir pievinė erkė Dermacentor reticulatus.
Natūrali erkių gyvavimo vieta yra miškai, pievos ir krūmais
apaugusios vietovės (parkai, daržai). Tupėdamos ant žolės
ir medžių lapų jos tyko savo aukų ir sulaukusios tinkamo momento tuoj pat įsisiurbia.
Erkės yra išoriniai žmogaus ir gyvūnų parazitai. Jos yra pavojingos,
kadangi perneša įvairias ligas. Erkės tyko ant žemės gyvenančių stuburinių
gyvūnų ir žmonių. Netykodamos aukos erkės slepiasi augmenijoje, šiukšlėse, grunte, žmonių būstų sienų plyšiuose, paukščių lizduose ir urvuose.
Erkės gyvavimo ciklą sudaro 4 vystymosi pakopos:
Kiaušinėlis > lerva > nimfa > suaugęs patinas ar patelė
Dauguma erkių per savo gyvavimą laiką tris kartus keičia savo maitintoją.
Patelei kraujas būtinas kiaušinėlių sudėjimui. Prisisiurbusi kraujo ji atsikabina nuo savo aukos kūno ir krenta ant žemės arba augalų lapų. Sudėjusi kelis tūkstančius kiaušinėlių ji žūsta. Esant palankioms sąlygoms per 30 dienų iš kiaušinėlių pasirodo lervos. Lervos įsitaiso ant neaukštos žolės arba krūmų ir iš ten tyko mažų graužikų – pelių ir žiurkių. Po kelių dienų jos atsikabina nuo graužikų kūno ir pavirsta nimfomis. Nimfos tyko jau stambesnių gyvūnų, pavyzdžiui, šunų ir kačių. Sulaukusios aukos, jos kelias dienas siurbia jos kraują. Atsikabinusios nuo jos kūno jos pavirsta suaugusiomis erkėmis. Patelės jau gali tykoti žmonių, kad po apvaisinimo prisigėrusios kraujo galėtų sudėti kiaušinėlius.
Viso ciklo trukmė priklauso nuo klimato ir galimybės prisisiurbti kraujo. Tam tikrų savo vystymosi stadijų metu, esant nepalankioms sąlygoms erkės gali gyvuoti be maisto net 1,5 metų . Mūsų klimato juostoje erkės aktyviausios pavasario ir rudens sezono metu.
Toks gyvenimo būdas reikalauja iš erkės specialaus prisitaikymo ir atitinkamos kūno sandaros. Jos kūnas skirstomas į idiosomą ir gnatosomą, kuri laikoma pagrindiniu erkės organu, kurio dėka ji prisikabina prie aukos kūno. Kojos tvirtinasi prie pilvelio. Erkės kūną dengia minkštas klostuotas šarvas, kuris prisisiurbus kraujo leidžia erkės kūnui išpampti.
Dėl savo kūno sandaros, gyvybinio ciklo ir aukos medžiojimo būdo erkės laikomos idealiomis įvairių bakterijų, virusų ir riketsijų nešiotojomis.
Erkių kūne esančių patogenų pernešimo būdai ir transmisinės erkių pernešamos ligos
http://www.tic-off.eu/lt/kleszcze.html
