|
|
|
|
|
Geležies papildų vartojimas nėštumo metu būtinas
|
Ryšys tarp hemoglobino koncentracijos ir naujagimio svorio
Anglų ir amerikiečių mokslininkai išanalizavo daugiau nei 90 įvairių studijų, kurios nagrinėjo anemiją ir geležies vartojimą nėštumo metu, duomenis. Jose dalyvavo daugiau nei du milijonai moterų. Buvo vertinamas prenatalinio geležies papildų vartojimo: kiekio ir trukmės poveikis nėščiųjų moterų anemijai, hemoglobino kiekiui, nėštumo išeitims ir vaisiaus vystymuisi.
Iki šiol buvo manoma, kad geležies deficitas nėštumo metu padidina priešlaikinio gimdymo riziką. PSO rekomenduojamas geležies kiekis nėštumo metu sudaro 60 mg geležies kasdien.
48 randomizuotuose tyrimuose (17 793 moterų) ir 44 kohortinėse studijose buvo nustatyta, kad geležies papildų vartojimas padidina hemoglobino koncentraciją iki 4,59 g/l lyginant su kontroline grupe ir žymiai sumažina anemijos riziką, geležies deficitą, anemijos dėl geležies stokos ir mažo svorio naujagimio riziką. Tačiau didelės reikšmės priešlaikiniam gimdymui neturi.
Tyrimai parodė, kad padidinus geležies kiekį bent 10 mg per dieną (iš viso iki 66 mg per dieną) 12 proc. sumažėja anemijos, 3 proc. mažo svorio naujagimio rizika, o naujagimio svoris padidėja 15,1 g. O padidinus hemoglobino kiekį kraujuje 1 g/l, vaisiaus svoris padidėja 14 g.
Ryšys tarp geležies papildų vartojimo trukmės ir nėštumo baigčių nebuvo nustatytas.
Mokslininkai padarė išvadą, kad kasdieninis geležies papildų kiekis, ypač pirmame ir antrame nėštumo trimestre, didėjanti hemoglobino koncentracija kraujuje turi tiesioginį ryšį su vaisiaus svoriu ir kartu mažėjančia mažo svorio naujagimio rizika.
Todėl, daugelyje šalių siekiant didinti antenatalinių programų efektyvumą, reikėtų atsižvelgti į moksliškai pagrįstą kasdieninio geležies kiekio ir kraujo rodiklių nėštumo metu korekciją.
Pasisavinimas iš maisto produktų ribotas
Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo, jog geležies poreikis per parą vyrams yra apie 10 mg, moterims – 15 mg. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu geležies poreikis per parą padidėja 20-25 mg.
„Net ir subalansuota, visavertė mityba (valgant produktus, turinčius daug geležies) garantuoja tik fiziologiškai reikalingą geležies kiekį, nešalindama organizme jos trūkumo. Per parą galima pasisavinti ne daugiau kaip 2,5 mg geležies, nes jos pasisavinimas iš maisto produktų ribotas. Taigi, jei nustatyta anemija (geležies trūkumas), turėtų būti kartu vartojami ir vaistai geležies stokai gydyti“, – sakė E. Kliukaitė.
Geležies stoką atspindintys pagrindiniai rodikliai: feritinas (<12 µg/l), transferinas (<16 %), hemoglobinas (<115 g/l).
Geležis labai gerai pasisavinama valgant šiuos maisto produktus – mėsą, žuvį, kiaušinius, subproduktus. Gerai pasisavinama valgant daržoves (brokoliai, burokai, kopūstai, moliūgai, ropės, žiediniai kopūstai, pomidorai, salierai, bulvės, morkos, ankštiniai); vaisius (apelsinai, citrinos, ananasai, mangai), džiovintus vaisius, kruopų košes, rupią duoną, sėlenas, riešutus; taip pat geriant vaisių ir daržovių sultis (granatų, burokėlių, moliūgų).
