Kas kaltas, kad brangsta kompensuojamieji vaistai?

   Nuo gegužės 1 dienos pasikeitė kompensuojamųjų vaistų apmokėjimo tvarka, pagal kurią didėjo priemokos už būtiniausius medikamentus. Labiausiai tai pajuto sergantieji diabetu ir onkologinėmis ligomis. Kodėl bazinių vaistų kainų mažėjimą bandoma kompensuoti pacientų priemokomis, praėjusią savaitę aiškintasi Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Pasak ministro Vytenio Andriukaičio, pastaraisiais metais kompensuojamųjų vaistų kainos tik auga, o ligoniai negydomi pigesniais, nors taip pat efektyviais medikamentais. Ministras piktinosi, jog europiečiams ir amerikiečiams pigesni vaistai tinka, o štai lietuviams – ne, tarsi jų biologinė sudėtis būtų kitokia.

Ministras pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesitrauks nuo kainų reguliavimo, nors to gal ir norėtų farmacininkai.

Atsakomybe reikia dalintis

Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas sakė, kad ministerija, reguliuodama kainas, siekia išlaikyti socialinį stabilumą ir taupyti valstybės bei pacientų lėšas. Jo teigimu, vaistai, už kuriuos pacientas moka 0, 2, 10 litų, valstybei kainuoja 100,150 ar 200 Lt. Todėl, pasak viceministro, tiek valstybė, tiek farmacijos kompanijos turi jausti atsakomybę.

„Reikia išlaikyti socialinį stabilumą. Ministerija siekia valdyti sveikatos priežiūros išlaidas, kad būtų pigiai perkami produktai. Kitaip sakant, mes taupome valstybės išlaidas. O jų taupymas yra ir pacientų pinigų taupymas. Mažiau išleista preparatams, vadinasi, daugiau lėšų lieka kitiems vaistams ar paslaugoms, kurie grįžta pacientui. Kita vertus, vartotojui svarbu ne tik bendras taupymas, bet ir jo kišenė. Čia atsakinga tiek valstybė, tiek farmacininkai“, – sakė viceministras.

Nauji vaistai sunkiai skinasi kelią iki vartotojo

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys sakė, jog jo vadovaujama įstaiga, stebėdama vaistų kainų tendencijas, paskutiniaisiais metais nemato rimto kainų mažėjimo.

„Paskutiniaisiais metais kainos po procentą svyruoja tai į vieną, tai – į kitą pusę. 2014 m. I ketvirtį, palyginti su pernai metais, kainų skirtumas apie du procentus ūgtelėjo. Mes matome ir kitą tendenciją, ją mato ir Valstybinė ligonių kasa: į rinką atėję nauji (čia nekalbu apie tikrąją prasme naujus, inovacinius, bet tik apie naujus pavadinimus), pigesni produktai sunkiai prasiskina kelią iki vartotojo, jie nereklamuojami, komerciškai nepatrauklūs. Dėl to dažnai vaistinės ir jų tinklai nesistengia įsigyti ir nesiūlo“, – aiškino G. Barcys.

Vaistinių asociacija atmeta kaltinimus

Vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė atmetė kaltinimus vaistinėms, jog šios nesiūlo pigesnių vaistų.

„Netiesa, vaistinės siūlo. Tačiau situacija tokia, kad patys pacientai ne visuomet perka pigiausią vaistą. Dažniausiai jie renkasi arba tą, kurį jau vartoja, arba kurį jam siūlo gydytojas. Insulino atveju vaistinės negali siūlyti pigiausio, tai padaryti gali tik gydytojas. Koks insulinas išrašytas, tokį mes parduodame“, – teigė E. Kvedarienė.

Informacija neatitinka tikrovės

Vis dėlto sveikatos apsaugos viceministras G. Černiauskas mano, jog pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie tai, jog pacientai dėl kompensuojamųjų vaistų patyrė didžiulių išlaidų, net iki kelių šimtų litų, neatitinka tikrovės.

„Pagal kainynus už vaistus reikia primokėti 3, 5, 7 ar net 0 litų. Receptą gydytojas dažniausiai išrašo dviem trim mėnesiams. Tad paskaičiuokime: 5 Lt x 3, 4 dėžutės per mėnesį. Nesusidaro dviejų šimtų litų priemoka. Galbūt tas žmogus dar kažką kitą pirko? Vis dėlto tikiuosi, kad šį laikiną nesusipratimą pavyks jau greitai išspręsti“, – teigė viceministras.

Kainas nustato valstybė

Savo ruožtu Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius Leonas Kalėtinas nesutinka su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, jog Lietuvoje insulino preparatų kainos – vienos iš didžiausių Europoje: „Mūsų asociacijai priklausančios kompanijos gal vieną ar du preparatussiūlo brangesnius. Jos daugeliui produktų taiko pačias žemiausias kainas Europoje. Tačiau vaistų gamintojai negali nieko pakeisti, nes egzistuoja mūsų pačių sukurta kainodaros sistema. Manau, jei klausimas toks aštrus, reikėtų peržiūrėti pirmiausia ją. Pagal dabartinę metodiką automatiškai generuojami tokie priemokų dydžiai, o tada apeliuojama į kompaniją, jos geranoriškumą. Bet farmacijos įmonės ir taip tas kainas nuleidžia. Kažkoks paradoksas“.

Farmacininkai siūlo keisti PVM

L. Kalėtino nuomone, „situacija dėl insulino yra visiškai kontroliuojama, vaistų prieinamumas – garantuotas, farmacijos įmonių įsipareigojimai vykdomi“. Pasak Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktoriaus, per dvejus metus farmacijos industrija į Lietuvos sveikatos draudimo fondą pagal susitarimus grąžino daugiau kaip 52 mln. litų.

„Yra ir kita šio klausimo pusė. 2009 metų naktinės mokesčių reformos metu Lietuva (turbūt vienintelė šalis Europos Sąjungoje) nekompensuojamiems vaistams pakėlė PVM iki 21 proc. Tad jei kalbame atvirai apie tikrą socialinį teisingumą, siūlome suvienodinti PVM visiems receptiniams vaistams, kad žmonės, nepatenkantys į kompensuojamųjų sąrašą, nemokėtų jo. Tai nėra prabangos, bet būtinoji prekė“, – įsitikinęs L. Kalėtinas.

Pacientai renkasi brangesnius vaistus

Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos Kristinos Garuolienės teigimu, šiais metais vaistams kompensuoti valstybė planuoja išleisti 10 mln. litų mažiau nei pernai.VLK daugiausia išlaidų skiria 100 proc. kompensuojamiems vaistams. Kitaip yra su tais, kurie valstybės kompensuojami 80 proc.: priemokas sumoka patys pacientai.

K. Garuolienė pasidžiaugė, kad kasmet daugėja kompensuojamųjų vaistų: 2013 m. jų buvo 1876, šiais – per 2000. Tačiau vis dar pacientai patiria per daug išlaidų, pirkdami brangesnius vaistus, ypač kardiologinius.

„Per metus pacientai sumoka160-170 mln. litų priemokų. Daugelis iš jų – už kardiologinius vaistus. Pastebėta, kad jie renkasi brangesnius vaistus. Jei pirktų pigiausius analogiškus kompensuojamuosius preparatus, sumokėtų šešis kartus mažiau nei dabar išleidžia. Paprastai tendencija gydytis brangesniais vaistais stebima Rytų Europos šalyse“, – teigė VLK atstovė.

Gydytojai turėtų šviesti

K.Garuolienės nuomone, tokias tendencijas turėtų keisti patys gydytojai. Jie turėtų suteikti ligoniams visą informaciją apie vaistus ir paskirti nebūtinai brangiausią.

„Medikai turėtų šviesti pacientus ir išaiškinti, kad gydo veiklioji medžiaga, o ne prekinis vaisto pavadinimas. Turi būti išaiškinta, kad galima rinktis pigesnį preparatą, kad pakeitus gamintoją, tai neigiamai nepaveiks jo sveikatos ir panašiai. Tokią galimybę – rinktis pigesnį analogą – turi visos Europos Sąjungos, ypač Skandinavijos, piliečiai. Tokia praktika galėtų būti įgyvendinama ir Lietuvoje“, – įsitikinusi VLK atstovė.