Farmacijos korporacijų pinklės ir mitai apie antibiotikus

„Svarbiausia, kad XXI a. visuomenė būtų atvira, informuota ir proaktyvi. Tai padės išsigelbėti nuo per didelio patiklumo ir ligų“, – teigia Tarptautinių ir tarporganizacinių santykių, konkurencingumo, klasterių bei inovacijų tyrėjas, Kauno technologijos universiteto docentas Mindaugas Puidokas. Pateikiame jo kritišką požiūrį į farmacijos korporacijų lobizmą, slepiamą ar tiesiog nenorimą pripažinti tiesą apie antibiotikus.

Kiekvienas pagijęs pacientas – prarastas vartotojas

Doc. dr. M. Puidokas pristato tokią XXI a. farmacijos lobizmą atskleidžiančią formulę: A + B – C = garantuotas pelnas per valstybinius užsakymus ir vaistines. Čia A – XXI a. liberalios kapitalistinės ekonomikos pagrindas – bet kokia kaina skatinti vartojimo augimą, B – per gydymo procesą suvartoti vaistai, kurie didina jų vartojimą ir toliau, o C – kiekvienas pagijęs pacientas, kuris automatiškai tampa prarastu vartotoju.

Ši formulė, teigia docentas, atskleidžia farmacinių korporacijų tikslą skatinti vartoti vaistus ir iš lėto gyti, tačiau taip ir neišgyti.

Negalima kaltinti gydytojų

Nors vaistų pramonės įtaka naujausiems tyrimams ir dabartinei medicinos sistemai turi didelę reikšmę ir dažnai medikai kaltinami neskaidriu bendradarbiavimu su farmacininkais bei jų produktų rekomendacijomis pacientams, tačiau M. Puidokas teigia, kad negalima kaltinti medikų, kadangi ne jie formuoja sveikatos apsaugos politiką šioje srityje.

„Valstybinėse įstaigose dirbantiems gydytojams labai sunku taikyti bendrai tendencijai prieštaraujančias novatoriškas ar homeopatinio gydymo metodikas. Juk mūsų visuomenėje įprasta, kad visa, kas prieštarauja sistemai ir šabloniniam gydymui, – atmetama kaip nemoksliška prieiga arba šarlatanizmas“, – tikina M. Puidokas.

Mindaugas Puidokas perspėja, kad antibiotikai į mūsų organizmą papuola ne tik vartojant vaistus. Asmeninio archyvo nuotr.

M. Puidokas, remdamasis įvairiais tarptautiniais duomenimis, pateikia farmacijos korporacijų plėtros duomenis Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Per 11 metų (nuo 1995 m. iki 2006 m.) JAV receptinių vaistų skaičius išaugo 61 proc. (iki 3,2 mlrd.), o jų vertė išaugo 250 proc. (nuo 72 mlrd. iki 250 mlrd. JAV dol.). 2011 m. duomenimis, vertė siekia jau 340 mlrd. JAV dolerių. Vidutinė 1 recepto vertė išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 30 iki 68 JAV dolerių“, – statistika dalinasi M. Puidokas.

Vertinant pasaulinę situaciją šioje srityje, 2011 m. vien receptinių vaistų pasaulyje buvo išrašyta 954 mlrd. JAV dolerių vertės. Iš jų trečdalis tenka JAV, ES ir Japonijai. Prognozuojama, kad 2014 m. receptinių vaistų bus parduota už 1,1 trilijono JAV dolerių.

„Nė viena pasaulinė pramonės šaka neišleidžia daugiau lėšų politiniam lobizmui nei farmacijos industrinis sektorius. Vien šis faktas daug ką parodo tiems, kas linkę analizuoti“, – teigia M. Puidokas.

Farmacininkų saviveikla trečiajame pasaulyje

Farmacinių korporacijų veikla skirtingose šalyse skiriasi. Vakarietiškų tradicijų visuomenėse situacija kur kas geresnė nei trečiojo pasaulio šalyse.

„Trečiojo pasaulio šalyse gausu atvejų, kai vaistai bandomi su žmonėmis dar nepriartėjus prie to momento, kai tai galima daryti. Tokiose valstybėse medicininei pagalbai naudojami mažiausiai perkami, pigiausi ir didžiausią pašalinį poveikį turintys vaistai, o pirkimai atliekami pasinaudojant spaudimu per Jungtines Tautas, UNICEF ar Pasaulio sveikatos organizaciją“, – atskleidžia doc. dr. M. Puidokas.

Tarptautinių santykių tyrėjas taip pat teigia, kad situacija šiame regione komplikuota ne tik dėl farmacininkų neribojamos saviveiklos. Afrikai kritiškai trūksta gydytojų, nes, pavyzdžiui, Malavyje vienam gydytojui tenka 7400 sergančiųjų ŽIV, ką jau bekalbėti apie kitomis ligomis sergančius asmenis.

Penicilinas: dvi medalio pusės

Penicilino atsiradimas – vienas svarbiausių praėjusio amžiaus medicinos pasiekimų.

„Šis antibiotikas sukėlė tikrą medicinos revoliuciją, buvo naudojamas infekcijoms naikinti ir II pasaulinio karo aukoms gydyti. Dėl penicilino vartojimo smarkiai sumažėjo mirčių nuo žaizdų sukeltų infekcijų ar įvairių ligų, kurios XX a. viduryje kėlė didžiausias problemas”, – teigia M. Puidokas ir priduria, kad penicilinas taip pat padėjo sumažinti mirtingumą ligoninėse bei bendrojoje praktikoje. Šio antibiotiko atradimas skatino ieškoti naujų vaistų formulių, kurios galėtų išgelbėti pasaulį nuo vis dar gąsdinančių ligų.

Nepaisant nenuginčijamos penicilino fenomeno sėkmės, yra ir kita medalio pusė.

„Net pats penicilino atradėjas Aleksandras Flemingas, atsiimdamas Nobelio premiją medicinos srityje, išskyrė „beatodairiško vartojimo“ pasekmes, tačiau mokslo bendruomenė ignoravo tokį perspėjimą“, – pažymi M. Puidokas.

Anot tyrėjo, ilgus metus nuolat atrandami ir pradedami vartoti naujų rūšių antibiotikai iš dalies dangstė didėjančio bakterijų atsparumo jiems problemą, bet šiuo metu padėtis pasikeitė, nes naujų antibiotikų beveik nesukuriama, o mūsų organizmai tampa jiems atsparūs. Tai kelia grėsmę ir kliudo net saugiam chirurginių operacijų atlikimui.

Kaip antibiotikai papuola į organizmą?

Antibiotikai į mūsų organizmą papuola ne tik vartojant vaistus.

„Antibiotikų netrūksta gyvulių pašaruose, o vėliau mes valgome tokiu pašaru besimaitinančio gyvulio mėsą ir vartojame pieno produktus. Antibiotikų yra ir biociduose, naudojamuose buities valymui skirtose priemonėse, bei žemės ūkyje naudojamuose kenkėjams naikinti skirtuose produktuose. Net per užterštą vandenį kai kuriose šalyse žmonės gauna papildomą antibiotikų dozę“, – apie antibiotikų skverbtį į mūsų organizmus pasakoja M. Puidokas.

Populiariausi mitai apie antibiotikus

Nenuostabu, kad sulaukiant tiek kontraversiškų antibiotikų vertinimų ilgainiui formuojasi ir populiariausi mitai apie šiuos vaistus.

„Išskirčiau tris populiariausius mitus apie antibiotikus. Pirmasis – antibiotikai padės, jei peršalote ar sergate gripu. Melas, kadangi jie veikia tik bakterines infekcijas, bet yra bejėgiai šiuo atveju. Antrasis – antibiotikai yra nekenksmingi jūsų organizmui. Vėl netiesa, nes jų vartojimas silpnina imunitetą, ardo natūralią žarnyno mikroflorą ir gali sukelti alergines reakcijas. Trečiasis – antibiotikai padeda įveikti visas infekcines ligas. Melas, kadangi vien Europoje kasmet miršta 25 tūkst. žmonių nuo infekcijų, kurių neveikia jokie antibiotikai“, – apie gajausius antibiotikų mitus pasakoja doc. dr. M. Puidokas.

Kaip išvengti antibiotikų ar sumažinti jiems poreikį?

Bemaž kiekvienam iškyla klausimas: ką aš turėčiau daryti, kad išvengčiau antibiotikų? „Patarimai labai paprasti – svarbus visuminis švaros ir higienos palaikymas, o tai Europos Sąjungos ir kitų pažangių ekonomikų valstybių kultūroje jau yra įprasta. Taip pat svarbus visavertis poilsis, miegas, tinkama mityba, sportas, imuniteto bendras stiprinimas jam nusilpus ir kiek įmanoma minimalesnis sąlytis su toksiškomis medžiagomis“, – atsako M. Puidokas.

Tyrėjas taip pat pabrėžia, kad moksliniai tyrimai įrodo, jog pozityvi mąstysena, kaip gyvenimo filosofija, skatina žmogaus organizmą funkcionuoti produktyviau ir stiprina imunitetą. Stresas, įtampa ir neigiamos emocijos turi priešingą – ypač negatyvų poveikį mūsų imuninei sistemai.