Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Ligonis ir gydytojas – ar įmanoma lygiavertė partnerystė?

Sveikatos apsaugos politika, teisės aktai ir žiniasklaida mirga deklaratyviais šūkiais apie gydytojo ir paciento partnerystę. Tačiau gilesnių ir išsamesnių analizių ir diskusijų šiuo klausimu labai trūksta.
Nuotraukos

Sveikatos apsaugos politika, teisės aktai ir žiniasklaida mirga deklaratyviais šūkiais apie gydytojo ir paciento partnerystę. Tačiau gilesnių ir išsamesnių analizių ir diskusijų šiuo klausimu labai trūksta. Kartais susidaro įspūdis, jog ligonį norima sulyginti su gydytoju pagal jo žinias ir patirtis medicinoje, kartais atrodo, jog taip siekiama ginti pacientų teises. Gydytojas ir pacientas – vienoje ar skirtingose barikadų pusėse?

Daug žinantis pacientas – gerai ar blogai?

Žinoma, jog kiekvienam gydytojui patinka (išskyrus retus nykstančius egzempliorius), kai pacientas daug žino apie savo ligą. Su šiandienos telekomunikacinių technologijų ir interneto pagalba bene kiekvienas ligonis gali surasti daug informacijos apie savo ligą, diagnostikos ir gydymo galimybes. Tačiau ar „daug ir visko“ žinojimas nepakiša kojos?

„Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinti gydytojai teigė, kad ne visada paciento turimos žinios yra teisingos. „Tie, kurie žino per daug – su jais tikrai sunku dirbti. Žinoma, pacientas turi domėtis savo sveikata, mokėti atpažinti tam tikrų ligų simptomus, tačiau visgi gydymą turi lemti specialisto žodis“, – sakė Vilniaus Laisvės prospekto šeimos klinikos šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė.

“Lengviau bendrauti su pacientais, kurie žino mažiau. Tuomet gydytojas turi galimybę pateikti objektyvią informaciją, kelis gydymo būdus, kartu palikdamas pacientui galimybę nuspręsti pačiam. Tie, kurie ateina pas specialistą su išankstine nuomone apie tam tikrą ligą, t. y. prisiskaitę, prisiklausę, tokie žmonės turi savo išankstinę nuomonę, kuri galbūt ne visada yra teisinga. Jiems atrodo, kad jie  žino, jų manymu, geriausią gydymo būdą, tad bendrauti kartais tikrai nėra lengva, “- įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja hematologė Rūta Dambrauskienė.

Vilniaus universiteto Santariškių klinikos filialo Vaikų ligoninės gydytoja oftalmologė Aušrinė Misevičė mano, kad su pacientais, kurie ateina nieko nežinodami, darbas sąlyginai yra paprastas – jie neužduoda klausimų. „Bet tai darbas be jokio atgalinio ryšio. Tie, kurie ateina žinodami daug, turi daug klausimų, juos domina gydymo metodai ir būdai. Su tokiais žmonėmis dirbti yra įdomu. Tačiau kartais daug žinojimas nereiškia, kad tai yra gerai. Šiuo metu labai palanki situacija, nes žmonės daug informacijos gali rasti internete, spaudoje. Tačiau reikėtų suprasti vieną dalyką – tai, kas tinka kitam, nebūtinai tiks ir tau“, – neabejoja gydytoja.

Lygiavertė partnerystė?

 Kalbant apie ligonio ir gydytojo partnerystę neretai pamirštamas vienas svarbus aspektas: pacientas nėra lygus gydytojui. Norint “pagerinti” nosies ar krūtų formą galima mėnesius diskutuoti su plastikos chirurgu apie įvairias operacijos galimybes ir svarstyti – tai jau panašu į partnerystę. Netgi šioje situacijoje ligonis nežino daugiau už gydytoją, kadangi kiekvienoje situacijoje reikalingos ir bendros medicinos žinios bei patirtis.

“Juk ne veltui tam, kad galėtum dirbti gydytoju, reikia mokytis beveik dešimt metų. Tad šioje situacijoje negalima lyginti paciento žinių, kurios yra kartais tik paviršutiniškos, vienos nuomonės ir gydytojo kompetencijos. Šioje situacijoje mes negalime būti lygiaverčiai partneriai ir bendrauti.