Klinikų Radiologijos diagnostikos centre esančiu pozitronų emisijos tomografu (PET) pirmieji tyrimai buvo atlikti 2012-ųjų spalį, darbas normaliu ritmu prasidėjo 2012 metų pabaigoje.
Apie 11 mln. litų kainavusiu branduolinės medicinos įrenginiu, įsigytu už Europos Sąjungos lėšas, jau atlikta per 500 tyrimų. Jauniausiam pacientui buvo 12 metų, vyriausiam – 87-eri.
Šiuo metu PET tyrimai daromi 2-3 dienas per savaitę. "Eilės nedidelės. Jeigu būklė ūmi, procedūra gali būti atlikta ir po dviejų dienų, nes dar reikia dviejų dienų jai pasiruošti", – aiškino Kauno klinikų radiologė profesorė Ilona Kulakienė.
Negali neįvykti
Reikėjo laiko, kad PET tyrimai įsibėgėtų. Anot I.Kulakienės, prie šios naujovės turėjo įprasti visi su ja susiję specialistai: ir atliekantys bei vertinantys tyrimą, ir išsitirti siunčiantys. Mat labai griežtai reglamentuojamos ne tik indikacijos, dėl kurių atliekami minėti tyrimai, bet ir siuntimo procesas. Norint ištirti pacientą nepakanka gydytojo siuntimo, dėl tyrimo būtinybės sprendžia speciali komisija.
Beje, pasitaikė keletas atvejų, kai pacientai atsisakė jiems skirto mažai girdėto tyrimo. Tačiau jau suderinta procedūra negali neįvykti. Mat pozitronų emisijos tomografija yra labai brangi, vienas tyrimas kainuoja 3,5 tūkst. litų. Be to, jai reikalingus izotopus tos pačios dienos rytą atskraidina iš Berlyno pakilęs reaktyvinis lėktuvas. Šiame Vokietijos mieste yra izotopus tiekianti gamykla, skrydžio išlaidas apmoka patys gamintojai. Vienu kartu gabenama ne mažiau kaip 5 pacientų tyrimui reikalingos izotopų dozės.
Su būsimu tiriamuoju susitinkama likus ne mažiau kaip dviem dienoms iki procedūros, žmogus mokomas, kaip jai pasiruošti.
Daugiausia – onkologinių pacientų
Kauno klinikose šiuo tomografu tiriami pacientai iš visos Lietuvos, jie būna atsiųsti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didžiųjų ligoninių onkologų radioterapeutų ir onkologų chemoterapeutų, hematologų, pulmonologų, kardiologų, LOR gydytojų. Tirta ir keletas pacientų iš Latvijos, Kaliningrado.
Daugumą pacientų sudaro sergantys onkologinėmis ligomis. I.Kulakienės duomenimis, iš beveik 500 tyrimų tik apie 20 atlikta kardiologiniams pacientams.
Į tirtinų ligų sąrašą, pavyzdžiui, įtraukti galvos ir kaklo vėžys, kurį diagnozuoti labai sudėtinga, kaip kad nelengva jį operuoti. Beje, šių kūno sričių navikų nėra taip mažai, kaip gali atrodyti. Minėtame sąraše nemažai ir plaučių vėžio, limfomos atvejų, ir kt.
Rezultatai keičia gydymą
Kaip pažymėjo I.Kulakienė, PET tyrimas tikrai yra vertingas. "Tarkim, pacientui nustatomas piktybinis plaučių navikas. Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija rodo, kad limfmazgiai normalūs, žmogus galėtų būti operuojamas. Tačiau PET tyrimo metu randame metastazių kauluose ar antinkstyje. Tai keičia vėžio stadiją į vėlesnę, žmogus tampa neoperuotinas, tenka keisti jam numatytą gydymą. Jeigu ne mūsų tyrimas, žmogus būtų be reikalo operuojamas, o ši operacija, kai pašalinama dalis plaučio, yra labai sudėtinga ir traumuojanti", – pasakojo I.Kulakienė.
Tačiau būna ir priešingų atvejų. "Pavyzdžiui, limfmazgiai tarpuplautyje gali būti padidėję ne dėl onkologinės ligos, o dėl persirgtos tuberkuliozės. Vien iš limfmazgių dydžio dar negalima pasakyti, ar juose jau yra naviko metastazių. Atlikę PET tyrimą tuose limfmazgiuose nieko nerandame, todėl sumažiname vėžio stadiją. Pasitaikė ir tokių atvejų, kai žmogų planuota operuoti, bet gydymą teko keisti paaiškėjus, kad limfmazgiai dėl jų išsidėstymo neoperuotini. Tada irgi keičiamas gydymo planas, tarkim, numatoma spindulinė terapija", – paaiškino I.Kulakienė.
Tikrina efektyvumą
Iš onkologinių ligų daugiausia tirta limfomų. Kauno klinikų radiologai tikslinę diagnozę yra nustatę ir didesnių, ir mažesnių, nei pradžioje įtarta, ligos stadijų. Pasikeitus diagnozei buvo renkamas ir atitinkamas gydymas.
Sergant limfoma vertinamas ir gydymo efektyvumas. Kraujo vėžiui gydyti skirti vaistai kainuoja ir po keliasdešimt tūkstančių litų per mėnesį. Pasitaiko, nors ir retai, kad chemoterapija, kuri turėtų būti veiksminga, vis dėlto neturi laukto poveikio. Įtarę, kad kažkas ne taip, gydytojai siunčia savo pacientus atlikti PET tyrimo. Paaiškėjus, kad chemoterapija iš tiesų neveikia, gydymą tenka keisti. Žiniasklaidoje jau nuskambėjo atvejis dėl paciento iš Vilniaus: jam po PET tyrimo buvo skirta kitokia, labai reta biologinė terapija.
Kaip pažymėjo I.Kulakienė, dauguma tirtų atvejų limfomos gydymo efektas buvo geras. Tačiau pasitaikė keli pacientai, kuriems PET tyrimą teko atlikti 3 kartus, nes vis paaiškėdavo, kad skirtas gydymas nedavė rezultatų.
Daugės tirtinų ligų
Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta darbo grupė iki sausio pabaigos turės parengti naują sąrašą indikacijų, kurioms esant atliekamas PET tyrimas, dokumentą žadama tvirtinti vasarį.
Taip buvo sumanyta, kad pradžioje, neturint didelės darbo su PET patirties, sąraše neturėtų būti labai daug ligų. Dabar patirties jau įgyta, tad tiriamų ligų sąrašas plečiamas.
Pasak I.Kulakienės, jis turėtų padidėti dvigubai. Dauguma naujų tirtinų ligų bus onkologinės, bet atsiras ir neurologinių, – pavyzdžiui, epilepsijos židinių nustatymas, Alzheimerio ligos ir kitų demencijų diagnostika.
Aistė MASIONYTĖ
Kęstučio Šimatonio nuotrauka