Pasaulinės hepatito dienos proga – įspėjimai gyventojams

Virusinis hepatitas – pavojingiausias
Virusiniai hepatitai – tai įvairių virusų sukeliami kepenų uždegiminiai ir distrofiniai pokyčiai, pasireiškiantys medžiagų apykaitos sutrikimais, neretai ir gelta. Dažniausiai virusinį hepatitą sukelia hepatitų A, B ar C virusų tipai. Virusiniai hepatitai B ir C skiriasi nuo virusinio hepatito A užsikrėtimo būdu bei sukeliamomis pasekmėmis. Užsikrėtus hepatito B ar C virusu, ligos vystymosi svarbą lemia tai, kad didžiajai daliai susirgusiųjų pasireiškia besimptominė ar ūminė infekcijos forma, kuri dažnai pereina į lėtinę infekcijos formą. Dauguma užsikrėtusiųjų nežino, kad yra viruso nešiotojai, ir taip virusas yra platinamas visuomenėje, o laiku nepradėjus gydymo gali išsivystyti kepenų cirozė, pirminis kepenų vėžys. Pasak sveikatos specialistų, užsikrėtimo rizikos veiksnius išaiškinti yra gana sudėtinga, todėl nemaža dalis užsikrėtimo priežasčių lieka nežinomos. Hepatitas B ir C - per kraują plintančios infekcijos. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė sako, kad būtina užtikrinti saugių medicininių bei grožio paslaugų procedūrų atlikimą, naudoti vienkartinius instrumentus, užtikrinti daugkartinių instrumentų dezinfekcijos ir sterilizacijos atlikimą pagal galiojančių higienos normų reikalavimus.
 

Sergančiųjų daugėja
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 240 milijonų žmonių yra hepatito B ir apie 150 milijonų žmonių - hepatito C viruso lėtiniai nešiotojai. Pernai Lietuvoje buvo užregistruoti 268 virusinių hepatitų atvejai, iš kurių 26 užregistruoti Šiaulių apskrityje. Bendroje Lietuvos sergamumo struktūroje dominuoja lėtiniai virusiniai hepatitai, kurie sudaro didžiąją dalį registruojamų susirgimų. Šiaulių mieste, Šiaulių ir Pakruojo rajonuose 2012 metais užregistruoti 3 ūmaus virusinio hepatito B atvejai ir 3 Šiaulių mieste, Šiaulių ir Radviliškio rajonuose ūmaus virusinio hepatito C atvejai. Turimais duomenimis, užsikrėtė ir susirgo 4 vyrai bei 2 moterys 25-44 metų amžiaus. Pasak E. Samulytės, Šiaulių apskrityje sergamumas išlieka žemas, neviršijantis šalies vidutinio sergamumo lygio. Per šių metų pusmetį Šiaulių apskrityje ūmių virusinių hepatito atvejų neužregistruota.
 

Virusinis hepatitas plinta paslapčia
Virusiniu hepatitu B dažniausiai užsikrečiama netikėtai. Sergantis žmogus virusinio hepatito B infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, nežiūrint į tai, kad nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus. Pasak sveikatos specialistų, sergant virusiniu hepatitu B, dažniausiai simptomai pasireiškia praėjus 2-6 mėnesiams po užsikrėtimo. Simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų simptomų. Dažniausi: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas, skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas. Susirgus ūminiu virusiniu hepatitu C, tik 10 -15 procentų ligonių pasveiksta, kitiems 85 procentams (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius) vystosi lėtinis virusinis hepatitas C. Per 10-15 metų organizme išsivysto kepenų cirozė ir 5–6 procentai komplikuojasi kepenų vėžiu. Užsikrėtus hepatito C virusu, inkubacinis periodas trunka nuo 3 iki 20 savaičių. Sergantys dažniausiai bloga savijauta nesiskundžia. Tik apie 20-30 procentų užsikrėtusiųjų pasireiškia ūmios ligos simptomai, panašūs į gripą: nuovargis, apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, karščiavimas, silpnumas, lengvi pilvo skausmai arba pageltusi oda ir akių obuoliai, patamsėjęs šlapimas.
 

Efektyviausia profilaktika – skiepai ir higiena
Lietuvoje nuo 1998 metų valstybės lėšomis pradėti skiepyti visi naujagimiai. Teisės aktų nustatyta tvarka rizikingų profesijų asmenys skiepijami darbdavio lėšomis, kiti suaugusieji gali pasiskiepyti savo lėšomis, įskiepijamos 3 vakcinos dozės (standartinė skiepijimo schema: pirmoji dozė, po 1 mėn. ir po 6 mėn.). Prieš skiepijimą rekomenduojama atlikti kraujo tyrimo testus hepatito B paviršinio antigeno (HBsAg) nustatymui. Apsaugai nuo galimo hepatito susirgimo sveikatos specialistai rekomenduoja lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus, nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis. Būtina naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas. Nevartoti narkotinių medžiagų, o jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis.