|
|
|
|
|
Žemas diastolinis kraujospūdis sukelia smegenų atrofiją
|
Žemas DKS – didesnė rizika
Prospektyvinės kohortinės SMART-MR studijos metu buvo analizuojami 663 pacientų (vidutiniškai 57 metų amžiaus), sergančių arterinėmis ligomis (koronarinių, smegenų, periferinių kraujagyslių ir pilvo aortos aneurizmos), pakitimai galvos smegenyse ir sekamas kraujospūdis. Su magnetinio rezonanso pagalba vertinamas bendras smegenų, pilkosios, baltosios smegenų masės tūris, infarktai. Nustatytas kraujospūdis skirstomas į žemą, normalų, aukštą, apskaičiuojamas pulsinis ir vidutinis arterinis kraujo spaudimas.
Po 3,9 studijos metų buvo nustatyta, kad pacientams, turintiems žemą bazinį diastolinį ir vidutinį arterinį kraujospūdį, greičiau progresavo subkortikalinė smegenų atrofija. Skirtumas tarp kriterijų, rodančių atrofijos laipsnį, žemą ir aukštą diastolinį kraujospūdį turintiems sudarė 0,07 proc., žemą ir aukštą vidutinį arterinį kraujospūdį turintiems – 0,05 proc. Pacientams, kurių bazinis diastolinis kraujospūdis siekė 70 mmHg, subkortikalinė atrofija buvo nustatyta dažniau nei tiems, kurių diastolinis kraujospūdis buvo didesnis nei 90 mmHg.
Pacientams, kurių diastolinis, vidutinis arterinis ar sistolinis kraujospūdis (SKS) buvo normalus ar padidėjęs, laipsniškas jo mažinimas buvo susijęs su lėtesne subkortikaline smegenų atrofija.
Tyrėjai mano, kad žemas diastolinis kraujospūdis didelės rizikos pacientams gali būti indikatorius, nurodantis ankstyvą kraujagyslių senėjimą ir didelę riziką išeminiams ir degeneraciniams pokyčiams galvos smegenyse.
Žemas diastolinis ir vidutinis arterinis kraujospūdis dėl sumažėjusio minutinio širdies tūrio gali sukelti neadekvačią galvos smegenų perfuziją, neurodegeneracinius pokyčius ir atrofiją ypač jautriose subkortikalinėse galvos smegenų dalyse.
Negalima paneigti tikimybės, kad žemas bazinis diastolinis kraujospūdis gali būti ir smegenų atrofijos pasekmė.
Nors kraujospūdžio mažinimas neišvengiamas aukštą kraujospūdį turintiems pacientams, tačiau tiems, kuriems yra rizika sirgti ar sergantiems arterinių kraujagyslių ligomis, bazinis ir diastolinis kraujospūdis turi būti mažinamas ypač atsargiai, – perspėja mokslininkai.
Atsižvelgiama į kardiovaskulinę ir insultų riziką
Kokio principo skiriant hipotenzinius medikamentus laikosi kardiologai? Koks kraujo spaudimas juos vartojant laikomas normaliu vyresnio amžiaus pacientui?
„Arterinį kraujospūdį mažiname, atsižvelgdami į kardiovaskulinės rizikos dydį: didelės rizikos – agresyviau. Insultų rizikos požiūriu sistolinis kraujospūdis, mažesnis nei 120 mmHg, sumažina insultų skaičių, tačiau didina kardiovaskulinę riziką. Optimalu palaikyti tarp 120 ir 140 mmHg. Bėgant metams didėja aortos standumas ir mažėja elastingumas, todėl diastolinis spaudimas mažėja. Tai senėjimo požymis. Tokiems pacientams AKS mažiname ne taip drastiškai, renkamės vaistus, labiau veikiančius sistolinį spaudimą“, – paaiškino gydytoja kardiologė Jūratė Anušauskienė.
Vidutinis arterinis kraujospūdis (VAKS), pasak J. Anušauskienės, nustatomas pagal formulę VAKS = 1/3 (SKS − DKS) + DKS. Pagal VAKS laipsnius galima tiksliau vertinti hipertenzijos laipsnius:
1) VAKS iki 100 mmHg;
2) 100 mmHg ≤ VAKS < 106,67 mmHg;
3) 106,67 mmHg ≤ VAKS < 120 mmHg;
4) 120 mmHg.
Pulsinio kraujospūdžio reikšmė
„Vyrauja nuomonė, kad prognostinė pulsinio kraujospūdžio (skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo) reikšmė jauniems, t.y. iki 55 metų amžiaus, asmenims yra mažai reikšminga. Tuo tarpu vyresniems hipertenzija sergantiems pacientams, kai padidėja bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir dažniau nustatomos kitos gretutinės ligos, pulsinio spaudimo kitimai įgyja daug didesnę prognostinę vertę“, – pasakojo J. Anušauskienė.
Ji tikisi, kad artimiausiu laiku pulsinio spaudimo ribinės reikšmės bus nustatytos skirtingoms amžiaus grupėms, – tai pakeistų požiūrį į sistolinio ar diastolinio kraujo spaudimo, kaip izoliuotų rizikos veiksnių, prognostinę reikšmę.
