Išsamiai apie inkstų ir viršutinių šlapimo takų akmenligės gydymą

Po trejų metų pertraukos Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vėl bus atliekama ekstrakorporinė litotripsija – neinvazinis viršutinių šlapimo takų nuo 5 mm iki 20 mm dydžio akmenų skaldymas. Taigi šiauliečiams bus patogiau gydytis susirgus inkstų arba viršutinių šlapimo takų akmenlige – gydymo procedūra bus atliekama čia pat. Pasak Chirurgijos korpuso Urologijos skyriaus vedėjo Tonaro Bekerio, šiam projektui įgyvendinti skirti 318 582 eurai iš investicinių valstybės biudžeto lėšų.

Pagrindinis požymis – skausmas
Tonaras Bekeris sako, kad akmenligės simptomai priklauso nuo to, ar tai viršutinių ar apatinių šlapimo takų akmenligė. Spaudos konferencijos metu gydytojas rodo ir aiškina: jeigu inkste yra smulkus akmenėlis ir jeigu jis iškeliauja į šlapimo taką, tai inkstas užsikemša.
„Inkstas pastoviai gamina šlapimą, jeigu šlapimo takas užkimštas, tai šlapimas neturi kur išbėgti. Todėl inkstas plečiasi – visą inkstą dengia kapsulė, kuri turi labai daug nervinių receptorių. Taigi plečiantis inkstui žmogus jaučia didelį skausmą. Tada nebelieka abejonės: sergi ar nesergi akmenlige – kai žmogus pajaučia stiprų skausmą, dažniausiai jis neapsieina be medikų pagalbos“, – aiškina T. Bekeris.
Pasak jo, akmenukai iki 5 mm dydžio gali išeiti ir patys, tačiau turint didesnius nei 5 mm, reikia kreiptis į medikus. T. Bekeris dalijasi ir savo asmenine patirtimi – vieno budėjimo metu jis pats netikėtai pajautė stiprų skausmą – jam taip pat buvusi akmenligė.
„Sunku įvertinti skausmą, tačiau jis tikrai didelis. Man pačiam medikų pagalbos neprireikė – akmenukas buvo mažas“, – dalijasi savo patirtimi daktaras.

250 pacientų per metus
Chirurgijos korpuso Urologijos skyriuje yra penki daktarai – visi apmokyti dirbti su naujai įsigytu aparatu – ekstrakorporiniu litotriptoriumi. Per metus medikai tikisi sulaukti 250 pacientų.
Skyriaus vedėjas T. Bekeris pabrėžia, kad dabar žmonėms bus paprasčiau ir patogiau. Šiaulių gydytojai 23-ejus metus atliko akmenų skaldymo procedūras patys, tačiau turėta technika paseno ir teko padaryti trejų metų pertrauką. T. Bekeris užtikrintai teigia – šiauliečiai turi vieną didžiausių patirčių Lietuvoje, taigi viskas bus gerai.
Kol ligoninėje nebuvo reikalingos technikos akmenligės gydymui, pacientai buvo siunčiami gydyti į kitus miestus – Vilnių, Panevėžį. Pasak skyriaus vedėjo, tai sukeldavo kai kuriems žmonėms problemų – pacientai neturi kaip nuvažiuoti į gydymo įstaigą, ypač sunku garbaus amžiaus žmonėms.
Spaudos konferencijos metu T. Bekeris užsimena apie laikus, kai ekstrakorporinė litotripsija nebuvo atliekama. Tam, kad 8–9 mm akmenuką būtų galima išimti, būdavo daromas didelis pjūvis.
„Dabar to nebereikia, yra priemonės, galime išoriškai pridėję tokią šiltą „varlę“ prie šono suskaldyti šitą akmenėlį“, – sako T. Bekeris.

Skaldomi akmenukai nuo 5 mm iki 20 mm dydžio
Naujuoju aparatu galima gydyti viršutinių šlapimo takų ir inkstų akmenligę, įmanoma gydyti ir apatinių šlapimo takų patologijas, tačiau toks gydymas nėra itin efektyvus. T. Bekeris sako, kad tokiais atvejais skiriami kiti gydymo metodai, kurie duoda geresnius rezultatus.
„Naujasis aparatas yra pagamintas Izraelyje, Lietuvoje tokį modelį turi klaipėdiečiai. Juo galime nustatyti visų tipų akmenukus, atsiradusius inkstuose ir šlapimo takuose“, – sako skyriaus vedėjas.
Pasak jo, akmenys šiuo aparatu skaldomi nuo 5 mm iki 20 mm. Jeigu akmenukai didesni – taikomi kiti gydymo metodai. Tokiais atvejais ekstrakorporinė litotripsija nedaroma, nes gali neužtekti vieno seanso arba gali įvykti dalinis akmens skilimas, o skeveldros įstrigti į šlapimo takus. Tad jeigu prireiktų kartoti procedūrą, tai būtų per didelė trauma inkstui.
„Pati procedūra atliekama ligoniui gulint, skiriamas bendrinis nuskausminimas, viskas trunka apie valandą. Procedūros metu dažniausiai atliekama 60 smūgių, 90 smūgių dažniau skiriami tada, jeigu akmenukas yra šlapimo takuose“, – pasakoja T. Bekeris.
Gydytojas pabrėžia, kad šis gydymo metodas nėra taikomas nėščioms moterims, nes smūginė banga gali paveikti vaisių, gali įvykti priešlaikinis persileidimas. Taip pat nepatartina tokių procedūrų atlikti jaunoms moterims, kurios ateityje gali ar planuoja gimdyti. Po ekstrakorporinės litotripsijos gali sutrikti moters vaisingumas. Taip pat procedūra neatliekama antsvorio turintiems žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų.

Dažniausia komplikacija – kraujavimas
T. Bekeris įvardija galimas komplikacijas, kurios atsiranda po akmenukų skaldymo. Dažniausiai pasitaikanti – kraujavimas. Medikas sako, kad kraujavimas pasirodo 80 proc. atvejų.
„Ši komplikacija greitai praeinanti ir gana natūrali – įsivaizduokite, juk akmuo yra skaldomas, o jis yra švelnioje, jautrioje gleivinėje. Juk ir stipriau dantis patrynus dantų šepetuku pamatome kraują – taip ir čia“, – aiškina daktaras.
Kita nepageidautina komplikacija, kai akmenukas dūžta ne smulkiomis skeveldrėlėmis, o stambiomis. Jos patenka į šlapimo taką, užkemša šlapimtakį ir sukelia skausmą. Būna net tokių atvejų, kai skeveldros smulkios, tačiau jos susigrūda į vieną vietą ir vis vien užkemša šlapimtakį.
„Tokios komplikacijos žmogui skaudžios. Kitas dalykas – gali paūmėti infekcija. Jeigu yra akmenligė, dažnai kartu nustatoma ir inksto infekcija, taigi po akmenuko skaldymo gali atsirasti inksto uždegimas, tačiau tuo visada pasirūpiname ir pacientus gydome tinkamais metodais“, – sako T. Bekeris.
Kai pacientui atliekama ekstrakorporinė litotripsija, jis dažniausiai namo grįžta tą pačią dieną. Blogiausiu atveju gali tekti praleisti vieną naktį gydymo įstaigoje. Visai kita situacija, jeigu žmogų ištiko priepuolis, jis nežinojo, kuo serga ir pateko pas medikus – tada pacientui gydymo įstaigoje gali tekti praleisti ir daugiau laiko.